Įžanga

¹ Broliai, aš noriu, kad jūs išmanytumėte apie dvasines dovanas. ² Kai dar tebebuvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. ³ Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „JĖZUS YRA VIEŠPATS“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.

Dovanų įvairovė ir vienybė

^4 [i1]Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. ⁵ Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. ⁶ Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. ⁷ Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. ⁸ Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, ⁹ kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, ¹⁰ kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. ¹¹ Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

Palyginimas apie kūną ir jo narius

¹² Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. ¹³ Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

¹⁴ Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. ¹⁵ Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai aš nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁶ O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁷ Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas – klausa, tai kur uoslė? ¹⁸ Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. ¹⁹ Jei visuma tebūtų vienas narys, kur beliktų kūnas? ²⁰ Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. ²¹ Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“ ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia“. ²² Priešingai, tariamai silpnesnieji kūno nariai yra kur kas reikalingesni. ²³ Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, ²⁴ kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, ²⁵ kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. ²⁶ Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.

²⁷ Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai; ²⁸ ir Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos.^{[i2] 29} Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ³⁰ ar visi turi gydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?

³¹a  Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>