BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 12

 Pirmoji Karalių knyga
  
 B. JUDAS IR IZRAELIS IKI AHABO VALDYMO
  
1 Kar 12

Sueiga prie Šechemo

1 Rehabeamas nuvyko į Šechemą,[i1] nes visas Izraelis buvo suėjęs į Šechemą paskelbti jo karaliumi. 2 Nebato sūnus Jeroboamas sužinojo apie tai dar Egipte. Mat Jeroboamas buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono ir apsigyvenęs Egipte. 3 Buvo pasiųsti žmonės jo pašaukti. Jeroboamas ir visa Izraelio sueiga atėjo ir kalbėjo Rehabeamui: 4 „Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Nūn tad palengvink savo tėvo kietą lažą ir jo mums uždėtąjį sunkų jungą, ir mes tau tarnausime“. 5 Rehabeamas jiems atsakė: „Eikite ir po trijų dienų pas mane sugrįžkite“.

Žmonėms nuėjus, 6 karalius Rehabeamas tarėsi su seniūnais, tarnavusiais jo tėvui Saliamonui dar jam gyvam esant, tardamas: „Kaip jūs man patariate šiems žmonėms atsakyti?“ 7 Jie kalbėjo jam, tardami: „Jeigu tu šiandien būsi šios tautos tarnas ir jiems tarnausi, jeigu atsakysi jiems maloniais žodžiais, tuomet jie bus tavo tarnai amžinai“. 8 Rehabeamas seniūnų duoto patarimo nepaisė, bet tarėsi su jaunais vyrais, kurie buvo su juo augę ir dabar jam tarnavo. 9 Jų klausė: „Ką jūs man patariate atsakyti tautai, kuri man sako: 'Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas'?“ 10 Jaunieji vyrai, drauge su juo augusieji, jam atsakė: „Tautai, kuri tavęs prašo: 'Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą, bet tu turi jį palengvinti', – turi taip kalbėti: 'Mano mažylis pirštas yra storesnis už mano tėvo juosmenį. 11 Kad mano tėvas jums sunkų jungą uždėjo, tai prie to jungo aš dar pridėsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu jus skorpionais'“.[i2]

12 [i3]Jeroboamas ir visi žmonės sugrįžo pas Rehabeamą trečią dieną, kaip karalius buvo sakęs: „Sugrįžkite trečią dieną“. 13 Žmonėms karalius atsakė šiurkščiai, nepaisydamas patarimo, kurį jam buvo davę seniūnai. 14 Bet, sekdamas jaunųjų vyrų patarimu, jiems tarė: „Mano tėvas jūsų jungą padarė sunkų, bet aš prie to jungo dar pridėsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu jus skorpionais“. 15 Karalius neišklausė žmonių, nes taip buvo VIEŠPATIES skirta, idant jis įvykdytų žodį, kurį VIEŠPATS buvo ištaręs per Ahiją Šilonietį Nebato sūnui Jeroboamui.

16 Kai visas Izraelis pamatė, kad karalius nenorėjo jų išklausyti, žmonės, karaliui atsakydami, tarė:

„Kokia mums dalis Dovyde?[i4]

Nėra paveldo Išajo sūnuje!

Izraeli, į savo palapines!

Nūn, Dovydai, žiūrėk savo namų!“

Visas Izraelis nuėjo į savo palapines. 17 Bet Rehabeamas ir toliau valdė izraeliečius, gyvenančius Judo miestuose.

18 Karalius Rehabeamas pasiuntė Adoramą, tuomet buvusį lažo darbų prižiūrėtoju, bet visas Izraelis užmušė jį akmenimis. Tada karalius paskubomis šoko į savo vežimą ir pabėgo į Jeruzalę. 19 Taip Izraelis ir kėlė maištą prieš Dovydo namus iki šios dienos.

Politinis lūžis

20 Kai visas Izraelis išgirdo, kad Jeroboamas yra sugrįžęs, jie išsiuntė žmones pašaukti jo į sueigą ir padarė jį viso Izraelio karaliumi. Tik Dovydo giminė liko ištikima Dovydo namams.

21 Sugrįžęs į Jeruzalę, Rehabeamas sutelkė visus Judo namus ir Benjamino giminę – šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių kareivių – kovoti su Izraeliu ir sugrąžinti karalystės Saliamono sūnui Rehabeamui. 22 Bet Dievo vyrui Šemajui atėjo Dievo žodis: 23 „Sakyk Judo karaliui Rehabeamui, visiems Judo namams ir likusiems tautos žmonėms: 24 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: nežygiuosite kovoti su savo giminėmis izraeliečiais. Tegrįžta kiekvienas į savo namus, nes tai aš padariau!'“ Jie tad paklausė VIEŠPATIES žodžio ir sugrįžo namo pagal VIEŠPATIES žodį.

Religinė pervarta

25 Jeroboamas įtvirtino Šechemą Efraimo aukštumose ir ten gyveno. Iš ten išsikėlęs, jis įtvirtino Penuelį. 26 [i5]Širdyje Jeroboamas baiminosi: „O jei karalystė ims ir sugrįš Dovydo namams! 27 Jei ši tauta ir toliau eis atnašauti aukų VIEŠPAČIUI, Jeruzalėje, šios tautos žmonių širdis vėl sugrįš pas jų valdovą Judo karalių Rehabeamą. Mane jie nužudys ir sugrįš pas Judo karalių Rehabeamą!“ 28 Pasitaręs karalius padarė du auksinius veršius. Žmonėms jis tarė: „Gana ilgai ėjote į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“ 29 [i6]Vieną jų pastatė Bet-Elyje, o kitą padėjo į Daną. 30 Tai nuvedė į nuodėmę, nes žmonės ėjo į Bet-Elį ir Daną šių veršių pagarbinti. 31 Jis statė ir šventyklas aukštumų alkuose bei skyrė kunigus iš žmonių, kurie nebuvo kilę iš Levio giminės. 32 Jeroboamas įvedė iškilmę[i7] aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną, panašią į iškilmę Judo žemėje, ir atnašavo aukas ant aukuro. Taip jis darė Bet-Elyje, atnašaudamas savo padarytiems veršiams. Į Bet-Elį paskyrė kunigus aukštumų šventovių, kurias jis buvo pastatęs. 33 Aštuntojo mėnesio, – to mėnesio, kuriame savo širdyje jis buvo sumanęs įvesti iškilmę izraeliečiams, penkioliktą dieną Jeroboamas palipo atnašauti aukos ant aukuro, kurį buvo pastatęs Bet-Elyje.

  
Išnašos:
11 Kar 12,1: Šechemas tuo metu buvo pagrindinis šiaurinių giminių centras (žr. Joz 24,1.32). Kadaise čia buvo atnaujinta Sandora ir pastatytas paminklinis liudijimo akmuo (žr. Joz 24,25-27). Čia Rehabeamas turėjo būti patvirtintas karaliumi, gaudamas visų Izraelio giminių pripažinimą.
21 Kar 12,11: ... plaksiu jus skorpionais: spygliuotais rimbais.
31 Kar 12,12-12,15: Sekdamas savo jaunųjų tarybos patarimą, Rehabeamas sėjo vėją ir sukėlė audrą. Įkvėptojo autoriaus laikysena (žr. 15-ąją eilutę) yra paaiškinta 1 Kar 11,33 tekste.
41 Kar 12,16: Kokia mums dalis Dovyde?: net Dovydui valdant, kai kurios giminės norėjo pasitraukti (žr. 2 Sam 20,1). Rehabeamo elgesys paaštrino nepasitenkinimą, kurį buvo sukėlęs Saliamono įvestas lažas. Be to, Saliamonui valdant, Judo giminė turėjo daug lengvatų ir nuo lažo mažiau kentėjo. Užtat šiaurinės giminės ir skundėsi, kad joms nėra dalies Dovyde. Saliamono karalystės politinis lūžis sukūrė dvi izraeliečių karalystes: pietinę – Judo karalystę, arba Judą, ir šiaurinę – Izraelio karalystę, arba Izraelį. Vardas Izraelis po karalystės padalijimo turi ne tik religinę prasmę, bet ir politinę.
51 Kar 12,26-12,32: Jeroboamas baiminosi, kad centrinė Jeruzalės Šventykla vėl nesuvienytų padalytos karalystės. Norėdamas užbėgti tam už akių, jis skatino kurti aukštumų alkus ir skyrė joms netikrus kunigus. Auksiniai veršiai, pastatyti dviejose karalystės šventyklose – Bet-Elyje ir Dane, nors ir buvo padirbti kaip nematomos Dievybės, Sandoros Dievo simboliai, ilgainiui tapo stabais ir nuvedė į stabų garbinimą. Taip Jeroboamas įvedė Izraelį į nuodėmę ir savo religine pervarta užantspaudavo ir savo dinastijos žūtį (žr. 1 Kar 13,34; 14,7-14).
61 Kar 12,29: Bet-Elis ir Danas – svarbūs atskiros Izraelio karalystės miestai prie pietinės ir šiaurinės sienos. Vienas ir kitas buvo susijęs su izraeliečių protėviais (žr. Pr 12,8; 13,3; 18,10-12; 25,1-16; Ts 18,1-31).
71 Kar 12,32: ... iškilmę ... , panašią į iškilmę Judo žemėje: naujoji Bet-Elio šventykla, kaip ir Saliamono Šventykla Jeruzalėje, buvo pašventinta Palapinių iškilmės metu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 12