| 1 Sam 6 | Skrynia sugrąžinama 1 [i1]VIEŠPATIES Skrynia išbuvo filistinų žemėje septynis mėnesius. 2 Tada filistinai sušaukė savo kunigus bei būrėjus ir klausė: „Ką turime daryti su VIEŠPATIES Skrynia? Pasakykite mums, kaip turėtume ją pasiųsti atgal į jos vietą“. 3 Jie tarė: „Jei norite siųsti atgal Izraelio Dievo Skrynią, nesiųskite jos vienos. Jūs turite būtinai atsilyginti jam atnaša už kaltę.[i2] Tuomet jūs būsite išgydyti. Kai jūs būsite išsipirkę, kodėl jo ranka neturėtų atsitraukti nuo jūsų?“ 4 Jie klausė: „Kokia yra kaltės atnaša, kuria turime jam atsilyginti?“ Jie atsakė: „Penki auksiniai skauduliai[i3] ir penkios auksinės pelės,[i4] pagal filistinų didžiūnų skaičių, nes ta pati bėda ištiko visus jus ir jūsų didžiūnus. 5 Turite tad padirbti atvaizdus savo skaudulių ir atvaizdus savo pelių, kurios niokoja kraštą, ir pagarbinkite Izraelio Dievą. Galbūt jis atitrauks savo ranką nuo jūsų, nuo jūsų dievų ir nuo jūsų krašto? 6 Kodėl turėtumėte sukietinti savo širdį, kaip savo širdį sukietino egiptiečiai ir faraonas? Argi netiesa, kad, jam pasityčiojus iš jų, jis turėjo leisti izraeliečiams išeiti, ir jie išėjo? 7 Dabar tad imkitės darbo, padirbkite naują vežimą ir paimkite dvi melžiamas karves, dar niekad nekinkytas į jungą. Karves pakinkykite į vežimą, bet uždarykite iš paskos sekančius jų veršius. 8 Paėmę VIEŠPATIES Skrynią, įkelkite ją į vežimą. Šalia jos dėžėje padėkite auksinius atvaizdus, kuriuos grąžinate jam kaip kaltės atnašą. Pavarykite ją, tegu ji eina savo keliu. 9 Bet žiūrėkite! Jei ji kils į Bet-Šemešą[i5] – keliu į savo žemę, tai jis bus mus užgavęs ta baisia nelaime. O jei ne, tai žinosime, kad ne jo ranka bus mus ištikusi. Tik atsitiktinai buvome užgauti“. 10 Vyrai taip ir padarė. Paėmę dvi melžiamas karves, įkinkė jas į vežimą, o jų veršius uždarė namie. 11 Jie įkėlė į vežimą VIEŠPATIES Skrynią ir dėžę su auksinėmis pelėmis ir savo skaudulių atvaizdais. 12 Karvės ėjo tiesiai į priekį Bet-Šemešo link, ėjo vis tuo pačiu keliu ir baubdamos, nesukdamos nei į dešinę, nei į kairę. O filistinų didžiūnai ėjo paskui jas iki pat Bet-Šemešo ribos. Skrynia sugrįžta į Izraelį 13 Bet-Šemešo žmonės slėnyje pjovė kviečius. Pakėlę akis, pamatė Skrynią. Ją matydami, jie džiūgavo. 14 Vežimas įvažiavo į Jehošuos iš Bet-Šemešo lauką ir ten sustojo. Sukapoję vežimą, karves jie atnašavo VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką. Ten buvo didelis akmuo. 15 Levitai, nukėlę VIEŠPATIES Skrynią ir šalia jos buvusią dėžę su auksiniais daiktais, padėjo visa ant didžiojo akmens. Paskui Bet-Šemešo žmonės tą dieną atnašavo VIEŠPAČIUI deginamąsias aukas ir kitokias aukų atnašas. 16 Tai stebėjusieji penki filistinų didžiūnai tą pačią dieną sugrįžo į Ekroną. 17 Šie yra auksiniai skauduliai, kuriuos filistinai davė VIEŠPAČIUI kaip atnašą už kaltę: vieną už Ašdodą, vieną už Gazą, vieną už Aškeloną, vieną už Gatą, vieną už Ekroną. 18 Ir auksinių pelių pagal skaičių visų penkiems filistinų didžiūnams priklausančių miestų – įtvirtintų miestų ir atvirų gyvenviečių. Didysis akmuo, ant kurio buvo padėta VIEŠPATIES Skrynia, tebėra iki šios dienos Jehošuos iš Bet-Šemešo lauke. 19 Jechonijo palikuonys nedžiūgavo su Bet-Šemešo žmonėmis, kai jie sutiko VIEŠPATIES Skrynią. VIEŠPATS užmušė iš jų septyniasdešimt. Žmonės raudojo, nes VIEŠPATS buvo ištikęs juos baisia nelaime. 20 Bet-Šemešo vyrai klausė: „Kas gali stotis tarnauti VIEŠPAČIUI, šiam šventajam Dievui? Pas ką jis nuo mūsų eis?“ 21 Jie tad išsiuntė pasiuntinius pas Kirjat-Jearimų[i6] gyventojus pasakyti: „Filistinai sugrąžino VIEŠPATIES Skrynią. Ateikite ir paimkite ją pas save“. |
