BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas žydamsSkyrius: 6

 Laiškas žydams
  
Žyd 6

Nupuolusiųjų būklė

1 Todėl, palikę pradinį Kristaus mokslą, kreipkimės prie tobulo mokslo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu, 2 iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinybės teismo. 3 Jei Dievas duos, ir tai padarysime.

4 [i1]Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, 5 patyrė gerąjį Dievo žodį bei būsimojo amžiaus galybę 6 ir nupuolė, tų nebeįmanoma iš naujo atgaivinti atsivertimui, nes jie sau kryžiuoja Dievo Sūnų ir išstato jį paniekai. 7 Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos prasikala želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaimos, 8 bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, ant jos krinta prakeiksmas, ir galiausiai ji bus išdeginta.

Dievo priesaika

9 Nors šitaip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, vedančių į išganymą, dalykų. 10 Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. 11 Todėl mes trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą, idant ištobulintų viltį iki galo, – 12 kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus.

13 Kai Dievas davė Abraomui pažadus, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi 14 ir tarė:

Iš tiesų, aš laiminte palaiminsiu tave,

dauginte padauginsiu tave.

15 Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta. 16 Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos. 17 Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios pastovumą, pridėjo priesaiką. 18 Tad du nekintami dalykai,[i2] kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, ieškančius prieglobsčio mums duotoje viltyje. 19 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras,[i3] prasiskverbiantis pro uždangą vidun, 20 kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu.

  
Išnašos:
1Žyd 6,4-6,6: Autorius nurodo, kad žmogus pats sau užkerta kelią atsiversti, kai laisva valia paneigia pažintą tiesą.
2Žyd 6,18: Du nekintami dalykai – Dievo pažadai ir priesaika.
3Žyd 6,19: Inkaras – klasiškas tvirtumo simbolis, radęs atgarsį seniausiame krikščionių mene; uždanga – autorius vėl grįžta prie ankstesnių įvaizdžių: žydų apeigose uždangos simbolizuodavo dangų.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas žydamsSkyrius: 6