BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas žydamsSkyrius: 4

 Laiškas žydams
  
Žyd 4

Dievo žodžio klausymas

1 Dar galioja pažadas leisti įeiti į jo atilsį. Todėl nesnauskime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų praradęs tą progą. 2 Mes, kaip ir jie, esame gavę gerąją naujieną. Vis dėlto išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes jie tikėjimu nesijungė su kitais, kurie buvo girdėję. 3 O mes, įtikėjusieji, einame į atilsį, kaip jo pasakyta:

Todėl aš užsirūstinęs prisiekiau:

„Jie neįžengs į mano atilsį“.

Tiesa, Dievo darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sukūrimo; 4 vienoje vietoje jis yra pasakęs apie septintąją dieną: Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų. 5 Ir vėl anoje vietoje:

Jie neįžengs į mano atilsį.

6 Kadangi kai kuriems skirta įžengti, o tie, kurie pirma gavo gerąją naujieną, neįėjo dėl neklusnumo, 7 jis ir vėl nustato dieną – šią dieną, po tiek laiko kartodamas Dovydo lūpomis, kas ir kadaise buvo pasakyta:

Jei šiandien išgirsite jo balsą,

neužkietinkite savo širdžių.

8 Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į atilsį, Dievas jau nebūtų kalbėjęs apie kitą, vėlesnę dieną. 9 Taigi Dievo tautos dar laukia šabo poilsis, 10 nes kas įeina į atilsį, ilsisi po darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po savųjų. 11 Tad stenkimės įžengti į aną atilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas neklusniųjų pavyzdžiu.

Dievo žodis

12 Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis.[i1] 13 Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

Vyriausio kunigo artumas žmonėms

14 Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus[i2] Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo. 15 Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį. 16 Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.

  
Išnašos:
1Žyd 4,12: Paulius skiria juslinį gyvybės pradą, kurį vadina siela (gr. psyche), ir tikrąją žmogiškąją, protingąją sielą, kurią vadina dvasia (gr. pneuma). Dievo žodis ir jo pažinimas prasiskverbia į pačias žmogaus sielos gelmes, į jo juslių ir protavimo atšaką.
2Žyd 4,14: Pro dangus – pro visas dangaus sferas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas žydamsSkyrius: 4