BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas žydamsSkyrius: 2

 Laiškas žydams
  
Žyd 2

Raginimai įsigilinti į Dievo ženklus

1 Todėl mes turime kuo rūpestingiau apmąstyti, ką girdėjome, kad nepraplauktume [tarsi laivas] pro uostą. 2 Jei per angelus paskelbtas žodis turėjo galią ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėtos bausmės,[i1] 3 tai kaipgi mes pabėgsime nuo jos, nepaisydami tokio didžio išganymo? Juk jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, yra mums patvirtintas tų, kurie patys buvo girdėję, 4 Dievui prisidedant prie jų liudijimo ženklais ir stebuklais, visokiais galybės darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis, paskirstytomis jo valia.

Išganymą įvykdė ne angelai, o Kristus

5 Ne angelams jis pajungė ateities pasaulį, apie kurį kalbame. 6 [i2]Beje, kažkas kažkur yra liudijęs:

Kas yra žmogus, kad jį atsimeni,

kas Žmogaus Sūnus, kad juo rūpiniesi?!

7 Padarei jį trumpam laikui mažesnį už angelus,

didybe ir garbe jį apvainikavai,

8 visa pajungei jo valdžiai.

Jeigu jau visa pajungė, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam pajungta. Vis dėlto dabar mes dar nematome, jog visa jam pajungta. 9 Mes tik regime tą trumpam laikui mažesnį negu angelai – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą didybe ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną jis paragautų mirties. 10 Tasai, kuriam ir iš kurio yra visata, norėjo daugybę savo vaikų nuvesti į garbę. Todėl jam priderėjo kentėjimais ištobulinti jų išganymo vadovą. 11 Juk šventintojas ir šventinamieji – visi kyla iš vieno. Todėl jis nesigėdija juos vadinti broliais; 12 jis sako:

Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams,

susirinkime tave šlovinsiu giesme.[i3]

13 Ir vėl:

Aš juo pasitikėsiu.

Ir vėl:

Štai aš ir mano vaikai,

kuriuos davė man Dievas.[i4]

14 Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, 15 ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. 16 Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys. 17 Todėl jis turėjo visa kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už žmonių nuodėmes. 18 Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi.

  
Išnašos:
1Žyd 2,2: Plg. Gal 3,19; Apd 7,38.
2Žyd 2,6-2,8: Žr. Ps 8,5-7 graik. t.
3Žyd 2,12: Žr. Ps 21(22),23 graik. t.
4Žyd 2,13: Žr. Iz 8,17-18.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas žydamsSkyrius: 2