Senosios aukos neveiksmingumas 1 Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių atspindį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, nuvesti į tobulumą tų, kurie artinasi prie Dievo. 2 Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo? 3 Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes. 4 Juk neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. 5 Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. 6 Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. 7 Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios! 8 Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tų nebenori, nemėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – 9 jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. 10 Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams. Kristaus aukos veiksmingumas 11 Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių.[i1] 12 O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, 13 laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. 14 Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. 15 Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: 16 Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse, 17 ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių. 18 O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes. IŠTIKIMYBĖ TIKĖJIMUI Skatinimas atsinaujinti 19 Taigi, broliai, Kristaus kraujas laiduoja mums, kad žengsime į šventovę. 20 Jis atvėrė mums naują ir gyvą kelią[i2] pro uždangą, tai yra per savąjį kūną; 21 mes turime ir didį kunigą Dievo namams. 22 Todėl ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! 23 Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus, 24 ir sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. 25 Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną. Atkritimo pavojai 26 O jeigu, gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai nusidedame, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebėra, 27 ir lieka kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies, kuri praris priešininkus. 28 Jeigu kas nors pamina po kojų Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus. 29 Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia kojomis Dievo Sūnų, išniekina Naujosios Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės Dvasią! 30 Juk mes žinome, kas yra pasakęs: Mano kerštas, ir aš atsilyginsiu. Ir vėl: Viešpats teis savo tautą. 31 Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas! Skatinimas ištverti 32 Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, 33 tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. 34 Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. 35 Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! 36 Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. 37 Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. 38 Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės. 39 Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas. |