Įst 34 | 1 [i1]Tada Mozė užkopė nuo Moabo lygumų į Nebo'o kalną, Pisgos viršūnę, esančią priešais Jerichą, ir VIEŠPATS parodė jam visą kraštą: Gileadą iki pat Dano, 2 visą Naftalį, Efraimo ir Manaso kraštą, visą Judo kraštą iki pat Vakarų jūros,[i2] 3 Negebą ir Lygumą, – Jericho slėnį, Palmių miestą, – iki pat Zoaro. 4 VIEŠPATS jam sakė: „Tai yra kraštas, kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, tardamas: 'Aš duosiu jį tavo palikuonims'. Leidau tau jį pamatyti savo akimis, bet tenai tu nenueisi“. 5 Taigi VIEŠPATIES tarnas Mozė numirė ten, Moabo krašte, pagal VIEŠPATIES žodį. 6 Jis buvo palaidotas slėnyje, Moabo krašte, priešais Bet-Peorą, bet jo kapo vietos niekas nežino iki šios dienos. 7 Mozė mirė turėdamas šimtą dvidešimt metų; akys dar nebuvo jam aptemusios, jo jėgos dar nebuvo išsekusios. 8 Izraeliečiai verkė Mozės Moabo lygumose trisdešimt dienų. Mozės gedulo metas pasibaigė. 9 Nuno sūnus Jozuė buvo kupinas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo savo rankas, o izraeliečiai jo klausė, kaip buvo Mozė įsakęs. 10 [i3]Niekad nuo tada Izraelyje nebeatsirado pranašas, panašus į Mozę, kurį VIEŠPATS pažino veidas į veidą. 11 Niekas jam neprilygo ženklais ir nuostabiais darbais, kurių atlikti VIEŠPATS jį siuntė Egipto žemėn prieš faraoną, prieš visus jo dvariškius bei visą jo žemę, 12 ir galinga ranka bei visiems pagarbią baimę keliančiais darbais, atliktais viso Izraelio akyse. |