| Įst 3 | Užkariaujama Ogo karalystė 1 „Mums pasukus eiti vieškeliu Bašano link, Bašano karalius Ogas, jis ir visi jo žmonės, išėjo į mūšį prieš mus prie Edreijo. 2 VIEŠPATS man tarė: 'Nebijok jo, nes atidaviau jį tau į rankas drauge su jo žmonėmis ir jo kraštu. Pasielk su juo, kaip pasielgei su amoriečių karaliumi Sihonu, viešpatavusiu Hešbone'. 3 Taigi VIEŠPATS atidavė į mūsų rankas ir Bašano karalių Ogą drauge su visais jo žmonėmis. Mes jį nugalėjome, nepalikdami jam nė vieno gyvo. 4 Tuo metu užėmėme visus jo miestus, – neliko nė vieno miesto, kurio nebūtume užėmę, – šešiasdešimt miestų, visą Argobo sritį – Ogo karalystę Bašane. 5 Tie visi miestai buvo tvirtovės su aukštais mūrais, dvigubais vartais ir kartimis; neskaitant daugybės miestų be mūrų. 6 Juos paskyrėme sunaikinti, kaip buvome pasielgę su Hešbono karaliumi Sihonu, sunaikindami kiekviename mieste vyrus, moteris ir vaikus. 7 Bet galvijus ir miestų grobį pasilikome sau kaip karo laimikį. 8 Taigi tuo metu mes paėmėme iš tų dviejų amoriečių karalių anapus Jordano žemę nuo Arnono slėnio iki Hermono kalno, – 9 sidoniečiai vadina Hermoną Sirijonu, o amoriečiai vadina jį Seniru, – 10 visus plokščiakalnio miestus, visą Gileadą ir visą Bašaną iki pat Salekos ir Edreijo, Ogo karalystės miestų Bašane“. 11 {Vien karalius Ogas tebuvo išlikęs gyvas iš refajimų. Nūnai jo lova, – geležinė lova,[i1]– tebėra amoniečių Raboje. Matuojant įprasta uolektimi, ji yra devynių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio.} Užkariautų kraštų padalijimas 12 „Iš krašto, kurį tuo metu paėmėme kaip paveldą, paskyriau reubenaičiams ir gadaičiams žemę į šiaurę nuo Aroerio, palei Arnono slėnį, ir pusę Gileado aukštumų krašto su jo miestais. 13 O likusią Gileado dalį ir visą Bašaną, Ogo karalystę, paskyriau Manaso giminės pusei. {Visa Argobo sritis: ta visa Bašano dalis kadaise buvo vadinama refajimų kraštu. 14 Manaso sūnus Jairas gavo visą Argobo sritį, – tai yra Bašaną, – iki pat gešuraičių bei maakataičių ribos ir pavadino ją savo paties vardu – Havot-Jairu, kaip ji tebevadinama ir nūdien.} 15 Machirui paskyriau Gileadą. 16 Reubenaičiams ir gadaičiams paskyriau žemę nuo Gileado iki Arnono slėnio, – riba eis slėnio viduriu, – ir iki Jaboko upės, kuri yra amoniečių riba; 17 {paskyriau} taip pat ir Arabą su Jordanu ir jo krantais nuo Kinereto iki Arabos jūros, Druskos jūros, su Pisgos kalno papėdėmis rytų pusėje. 18 Tuo metu įsakiau jums,[i2] tardamas: 'Nors VIEŠPATS, jūsų Dievas, ir davė jums paveldėti šį kraštą, visos jūsų ginkluotos gretos turės persikelti kaip priekinė izraeliečių – jūsų giminių – sauga. 19 Vien jūsų žmonos, jūsų vaikai ir jūsų galvijai, – aš žinau, kad jūs turite daug galvijų, – bus palikti miestuose, kuriuos jums paskyriau, 20 kolei VIEŠPATS nesuteiks ramybės jūsų giminėms, kaip ir jums, kolei ir jie nebus paveldėję krašto, kurį VIEŠPATS jiems duoda anapus Jordano. Tada galėsite kiekvienas sugrįžti į nuosavybę, kurią kiekvienam paskyriau'. 21 Tuo metu ir Jozuei įsakiau, tardamas: 'Savo akimis matei visa, ką padarė VIEŠPATS, jūsų Dievas, tiems dviem karaliams. Taip Dievas padarys visoms karalystėms, kurias ten anapus tu pereisi. 22 Nebijok jų, nes jis – VIEŠPATS, jūsų Dievas, kovoja už jus'. 23 Tuo metu aš maldavau VIEŠPATĮ, tardamas: 24 'O, Viešpatie DIEVE! Tu leidai savo tarnui pamatyti tik pirmuosius savo didybės ir galingos rankos darbus! Joks dievas danguje ar žemėje negali prilygti tau darbais ir galingais veiksmais! 25 Leisk man, maldauju, pereiti anapus Jordano ir pamatyti puikųjį kraštą, tą puikųjį aukštumų kraštą ir Libaną'. 26 Bet VIEŠPATS dėl jūsų buvo ant manęs supykęs ir manęs neišklausė. VIEŠPATS man tarė: 'Gana! Niekad man apie tai daugiau nekalbėk! 27 Užkopk ant Pisgos viršūnės ir pakelk akis į vakarus, į šiaurę, į pietus ir į rytus. Gerai pasižvalgyk, nes per šį Jordaną tu nepereisi. 28 Duok Jozuei nurodymus, padrąsink jį ir pastiprink, nes jis turės pereiti, vesdamas šią tautą, ir padalyti jiems kraštą, į kurį tu gali tik pasižiūrėti'. 29 Tuomet mes buvome apsistoję slėnyje priešais Bet-Peorą“. |
