| Įst 17 | 1 „Neaukosi VIEŠPAČIUI, savo Dievui, nesveiko jaučio ar nesveikos avies, – su bet kokiu trūkumu, – nes tai yra pasibjaurėtina VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. 2 Jei pas tave, vienoje iš gyvenviečių, kurias tau duoda VIEŠPATS, būtų rasta vyras ar moteris, kurie daro pikta VIEŠPATIES, tavo Dievo, akyse ir nusižengia jo Sandorai, 3 eidami tarnauti kitiems dievams ir garbindami juos, – ar tai būtų saulė, ar mėnulis, ar kuri nors iš dangaus galybių, – ką aš esu uždraudęs, 4 ir jei apie tai tau būtų pranešta ar tu pats sužinotumei, tada turi reikalą rūpestingai ištirti. Jei tiesa, kad toks pasibjaurėtinas dalykas yra įvykęs Izraelyje, 5 tada išvesi už savo miesto vartų[i1]vyrą ar moterį, padariusius tokį nedorą dalyką, ir užmušite tą vyrą ar tą moterį akmenimis. 6 Žmogus gali būti nubaustas mirtimi tik dviejų ar trijų liudytojų parodymu; niekas neturi būti nubaustas mirtimi, prieš jį liudijant tik vienam liudytojui. 7 Vykdant mirties bausmę, tebūna liudytojų rankos pakeltos pirmosios prieš jį, o po jų turi prisidėti visi žmonės. Taip pašalinsi pikta iš jūsų“. Teisėjai iš Levio giminės 8 „Jei išspręsti bylą yra tau per sunku, ar tai būtų ginčas dėl žmogžudystės, ar įstatyminės teisės, ar dėl asmens užpuolimo, – bet kokia ginčą kelianti byla tavo vartuose, – tada skubėk nueiti į vietą, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, išrinks. 9 Atėjęs pasitarsi su kunigais iš Levio giminės ir teisėju, kuris tomis dienomis yra atsakingas. Bylos nuosprendį jie tau paskelbs. 10 Vykdyk tiksliai nuosprendį, kurį tau jie paskelbs iš vietos, kurią VIEŠPATS išrinks, ištikimai laikydamasis visko, ką jie tau nurodė. 11 Turi elgtis pagal visus tau duotus nurodymus ir tau paskelbtą nuosprendį; nenukrypk nuo jų tau paskelbto nuosprendžio nei į dešinę, nei į kairę. 12 Jei kas įžūliai savimi pasitikėdamas drįstų nepaklusti kunigui,[i2] paskirtam ten tarnauti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, ar teisėjui,[i3] tas žmogus mirs. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio. 13 Visi žmonės, tai girdėdami, bijos ir savimi pasitikėdami įžūliai daugiau nesielgs“. Karalius 14 „Kai būsi atėjęs į kraštą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau, ir būsi jį paveldėjęs bei jame įsikūręs, ir nuspręsi: 'Pasiskirsiu sau karalių, kaip kad daro visur aplinkinės tautos', – 15 iš tikrųjų gali pasiskirti sau karaliumi tą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, išrinks. Tik žiūrėk, kad sau karaliumi pasidarytum vieną iš savo giminaičių; kokio nors svetimtaučio – žmogaus, kuris nėra tavo giminaitis, karaliumi negali pasidaryti. 16 Tačiau jis nelaikys didelio skaičiaus arklių[i4] ir nesiųs savo žmonių į Egiptą, kad daugiau arklių įsigytų, nes VIEŠPATS yra jums pasakęs: 'Tuo keliu niekad atgal negrįžkite'. 17 Jis neims nei ves daugiau ir daugiau žmonų, kad jo širdis nenutoltų; nei kaups sau sidabro ir aukso daugiau negu reikia. 18 Kai bus pasodintas į savo karalystės sostą, jis turės įsakyti, kad šio įstatymo nuorašas būtų jam padarytas ant ritinio Levio giminės kunigų akivaizdoje. 19 Tepasilieka jis su juo, teskaito jį visas savo gyvenimo dienas, idant, ištikimai laikydamasis šio įstatymo žodžių ir šių įstatų, išmoktų pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo. 20 Teneišpuiksta jo širdis prieš kitus brolius, tenenukrypsta nei į dešinę, nei į kairę, idant jis ir jo palikuonys ilgai karaliautų Izraelyje“. |
