¹ Įėjus į Ekbataną, Tobijas tarė: „Broli Azarija, vesk mane tiesiai į giminaičio Raguelio namus.“ Tad jis nuvedė Tobiją į Raguelio namus. Rado jį sėdintį prie savo kiemo vartų. Jiedu pasveikino jį pirmi, o jis tarė: „Džiugus pasveikinimas ir judviem, broliai! Geros sveikatos judviem ir sveiki atvykę!“ ² Įvedęs į vidų, jis tarė savo žmonai Ednai: „Šis jaunuolis atrodo lygiai kaip mano giminaitis Tobitas!“ ³ Tad Edna paklausė: „Broliai, kas judu esate?“ ­ „Mes esame iš Naftalio palikuonių, ištremtų į Ninevę.“ ­ ⁴ „Ar pažįstate mūsų giminaitį Tobitą?“ ­ užklausė. Jie atsakė: „Iš tikrųjų pažįstame!“ ­ „Ar jis sveikas?“ ­ klausinėjo. ⁵ „Taip, jis gyvas ir sveikas“, ­ atsakė jie. Tada Tobijas pridūrė: „Jis mano tėvas!“ ⁶ Raguelis pašoko, pabučiavo jį ir verkė džiaugsmo ašaromis. Paskui, atgavęs žadą, tarė: „Laiminu tave, vaikeli! Esi gero ir kilmingo tėvo sūnus!“ Išgirdus, kad Tobitas neteko regėjimo, jį apėmė širdgėla. Apsiašarojęs jis tarė: „Kokia baisi nelaimė, kad toks doras ir geradaris žmogus neteko regėjimo!“ Verkdamas jis apkabino savo giminaitį Tobiją. ⁷ Dėl Tobito verkė ir Edna, verkė ir jų duktė Sara.

⁸ Paskui Raguelis papjovė iš kaimenės aviną ir surengė jiems labai nuoširdų priėmimą. ⁹ Nusimaudžius, apsiplovus ir susėdus prie valgio, Tobijas tarė Rapolui: „Broli Azarija, prašyk Raguelio, kad už manęs išleistų mano giminaitę Sarą.“ ¹⁰ Raguelis, netyčia tai nugirdęs, tarė vaikinui: „Valgyk ir gerk, būk šį vakarą linksmas! Juk nėra nė vieno, išskyrus tave, broli, kuris turi teisę vesti mano dukterį Sarą. Be to, aš negaliu jos išleisti už kurio kito vyro, išskyrus tave, nes tu mano artimiausias giminaitis. Bet leisk man plačiau paaiškinti tikrąją padėtį, mano vaikeli. ¹¹ Buvau išleidęs ją už septynių vyrų iš mūsų giminaičių, ir jie visi mirė tą naktį, kai pas ją nuėjo. O dabar, mano vaikeli, valgyk ir gerk! Esu tikras, kad Viešpats pasirūpins jumis.“ Bet Tobijas atsakė: „Nieko nevalgysiu ir negersiu, kol neduosi, kas man priklauso.“ Raguelis atsakė: „Padarysiu tai. Ji tavo pagal Mozės knygos įsaką. Tavo vedybos su ja nuspręstos danguje! Imk savo giminaitę, nuo dabar esi jos meilė, o ji ­ tavo mylimoji. Ji duota tau nuo šiandien ir amžinai. Mano vaikeli, tegloboja Dangaus Viešpats judu abu šią naktį ir tesuteikia judviem gailestingumą ir ramybę.“ ¹² Tada Raguelis pašaukė savo dukterį Sarą. Atėjus jai, paėmė ją už rankos ir padavė ją Tobijui, tardamas: „Imk ją savo žmona pagal Įstatymą ir įsaką, užrašytą Mozės knygoje. Imk ją ir vesk saugiai pas savo tėvą. Telydi Dievas jus kelionėje savo ramybe.“ ¹³ Pasišaukęs jos motiną, paprašė atnešti rašymo priemones. Jis surašė vedybų sutartį, pareikšdamas, kad atiduoda ją žmona pagal Mozės Įstatymo įsaką.

¹⁴ Tada pradėta valgyti ir gerti. ¹⁵ Pasišaukęs savo žmoną Edną, Raguelis tarė jai: „Mano meile, paruošk kambarį ir nuvesk ją ten.“ ¹⁶ Nuėjusi ji paklojo lovą tame kambaryje, kaip buvo jis liepęs, ir nuvedė ten Sarą. Ji apraudojo savo dukterį. Paskui, šluostydamasi ašaras, tarė jai: ¹⁷ „Nebijok, mano dukterie! Tesuteikia tau Dangaus Viešpats džiaugsmo vietoj širdgėlos! Nebijok, mano dukterie!“ Ir išėjo.