1 Tada Tobitas tarė: „Tebūna pašlovintas Dievas, kuris gyvena amžinai, nes jo karalystė tveria per visus amžius! 2 Jis ir nuplaka, ir pasigaili, nubloškia į mirusiųjų pasaulio gelmes ir parveda iš giliosios bedugnės; iš jo rankos niekas negali ištrūkti. 3 Izraelio vaikai, šlovinkite jį tautose, nes jose jis išblaškė jus! 4 Net ten jis parodė savo didybę! Aukštinkite jį visų gyvųjų akivaizdoje, nes jis mūsų Viešpats ir mūsų Dievas. Jis mūsų Tėvas, Dievas per amžius! 5 Jis nuplaks jus už jūsų nedorus darbus, bet ir vėl bus visiems jums gailestingas. Jis surinks jus iš visų tautų, kuriose esate išblaškyti. 6 Kai grįšite pas jį visa savo širdimi ir visa savo gyvastimi, darydami, kas teisu, jo akivaizdoje, jis atsigręš į jus, nebeslėps daugiau nuo jūsų savo veido. 7 Tad dabar pasvarstykite, ką jis jums yra padaręs; dėkokite jam visu balsu. Šlovinkite teisumo Viešpatį, aukštinkite amžių Karalių. 8 Savo tremties šalyje aš jį išpažinsiu, jo galybę ir didybę parodysiu tautai, kuri yra nusidėjusi. Sugrįžkite pas jį, nusidėjėliai, ir darykite, kas teisu, jo akivaizdoje. Galbūt maloniai jis pažvelgs į jus ir bus jums gailestingas. 9 Aš savo ruožtu aukštinu savo Dievą, ir dangaus Karaliuje džiūgauja mano gyvastis. 10 Tekalba visa tauta apie jo didybę, teišpažįsta jį Jeruzalėje. O Jeruzale, šventasis mieste! Jis nuplakė tave už tavo rankų darbus, bet vėl pasigailės teisiųjų vaikų. 11 Išpažink Viešpatį, nes jis geras, šlovink amžių Karalių, idant jo Padangtė tavyje būtų atstatyta su džiaugsmu. 12 Tepradžiugina jis visus tavo tremtinius, tepuoselėja visus tavo kenčiančius per visas ateinančias kartas. 13 Visiems žemės pakraščiams švies ryški šviesa: daug tautų ateis pas tave iš toli toli, gyventojai tolimiausių žemės pakraščių, patraukti prie tavęs Viešpaties Dievo vardo, nešdami savo rankose dovanas dangaus Karaliui. Karta po kartos giedos tavyje džiaugsmo giesmę, amžinai tvers išrinktojo miesto vardas. 14 Tebūna prakeikti, kas tave įžeidžia blogu žodžiu, tebūna prakeikti, kas tave užkariauja ir išgriauna tavo sienas, tebūna prakeikti, kas nugriauna tavo bokštus ir sudegina tavo namus! Bet tebūna amžinai palaiminti, kurie tave gerbia! 15 Tad eik ir džiaukis teisiųjų vaikais, nes jie bus surinkti ir šlovins amžių Viešpatį. Palaiminti, kurie tave myli, palaiminti, kurie džiaugiasi tavo gerove. 16 Palaiminti ir žmonės, kurie sielojasi su tavimi dėl tavo kančių, nes jie džiaugsis su tavimi ir amžinai liudys tavo garbę. Mano dvasia šlovina Viešpatį, didįjį Karalių! 17 Jeruzalė bus atstatyta kaip amžinieji jo Namai. Koks laimingas būsiu, jeigu mano palikuonių likutis išliks, kad galėtų pamatyti tavo garbę ir išpažinti dangaus Karalių. 18 Jeruzalės vartai bus statomi iš safyro ir smaragdo, visos sienos iš brangakmenių. Jeruzalės bokštai bus statomi iš aukso, visos dantytos viršūnės iš gryno aukso. Jeruzalės gatvės bus grįstos rubinais ir Ofyro akmenimis. Jeruzalės vartai giedos džiaugsmo giesmes, ir visi jos namai šauks: ‘Aleliuja! Tebūna pašlovintas Izraelio Dievas!’ O palaimintieji šlovins jo šventąjį vardą dabar ir per amžius.“ |