BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 21 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Tobito knygaSkyrius: 10

 Tobito knyga
  
 Tėvų rūpestis
  
Tob 10

1 Tuo tarpu Tobitas visą laiką skaičiavo, kiek reikėtų dienų Tobijui nukeliauti ir kiek parkeliauti. Praėjus tam dienų skaičiui ir sūnui nesirodant, 2 jis tarė: „Stebiuosi, kas galėjo atsitikti. Galbūt kas nors jį ten sulaikė? O gal Gabaelis miręs ir nėra nieko, kas galėtų atiduoti pinigus.“ 3 Jis ėmė sielotis. 4 „Mano vaikas žuvęs, nebėra jo tarp gyvųjų,“ ­ sakė jo žmona Ana. Ji pradėjo verkti ir raudoti sūnaus, tardama: 5 „Vargas man, mano vaikeli, mano akių šviesa, kad išleidau tave į kelionę!“ 6 Bet Tobitas ją ramino: „Nusiramink! Liaukis sielojusis, brangioji. Nėra ko sielotis. Turbūt atsitiko kas nors nelaukto. Tas vyras, su kuriuo jis iškeliavo, yra patikimas ir vienas mūsų giminaičių. Nesikankink dėl jo, brangioji. Netrukus jis bus namie.“ 7 Ji sakė: „Tu pats nusiramink! Liaukis mane apgaudinėti. Mano vaikas žuvęs!“ Kasdien ji išskubėdavo laukan ir žiūrėdavo į kelią, kuriuo buvo iškeliavęs jos sūnus. Ji pasitikėjo tik savo akimis. Saulei nusileidus, sugrįžusi į vidų, ji raudodavo ir verkdavo, visiškai negalėdama užmigti.

8 Bet Raguelis kalbėjo Tobijui: „Pabūk, mano vaikeli, pabūk pas mane. Aš pasiųsiu pasiuntinius pas tavo tėvą Tobitą, kad jie duotų jam žinią apie tave.“ ­

Išvykimas iš Ekbatanos

Pasibaigus keturiolikai vestuvių dienų, kurias Raguelis buvo prisiekęs švęsti dėl savo dukters, Tobijas nuėjo pas jį ir tarė: „Prašau leisti man išvykti, nes žinau, kad mano tėvas ir motina neteko vilties mane pamatyti. Maldauju, tėve, leisti man išvykti ir sugrįžti į tėvo namus. Aš jau pasakojau tau, kokiame varge jį palikau“.9 „Ne! ­ atsakė jis, ­ maldauju leisti man vykti pas savo tėvą.“ 10 Tad Raguelis nedelsdamas davė Tobijui jo žmoną Sarą ir pusę visos savo nuosavybės: vergų ir vergių, jaučių ir avių, asilų ir kupranugarių, drabužių, pinigų ir namų ūkio reikmenų. 11 Atsisveikindamas jis apkabino Tobiją ir tarė: „Sudie, mano sūnau! Laimingos kelionės! Tegloboja dangaus Viešpats tave ir tavo žmoną Sarą! O kad aš galėčiau pamatyti prieš mirdamas jūsų vaikus!“ 12 Tada, pabučiavęs savo dukterį Sarą, tarė jai: „Mano dukterie, gerbk savo uošvį ir anytą, nes nuo dabar jie tau tokie pat tėvai, kaip davusieji gyvastį. Keliauk ramybėje, dukterie! Leisk man girdėti apie tave visada gerą žodį, kol tik būsiu gyvas.“ 13 O Edna Tobijui tarė: „Mano vaikeli ir brangus mano broli, teparveda tave dangaus Viešpats laimingai! O kad aš galėčiau pamatyti tavo ir savo dukters vaikus prieš numirdama! Viešpaties akivaizdoje aš patikiu tau savo dukterį, nedaryk per visas savo gyvenimo dienas nieko, kas ją įskaudintų. Keliauk ramybėje, mano vaikeli! Nuo dabar aš tavo motina, o Sara tavo žmona. Telydi mus palaima per visas mūsų gyvenimo dienas!“ Pabučiavusi vieną ir kitą, ji išleido juodu į kelionę. 14 Raguelio namus Tobijas paliko kupinas laimės ir džiaugsmo, šlovindamas dangaus ir žemės Viešpatį, visatos Karalių, padariusį jo kelionę tokią sėkmingą. Atsisveikindamas su Ragueliu ir Edna, jis pridūrė: „Man Viešpaties įsakyta gerbti jus per visas mano gyvenimo dienas!“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Tobito knygaSkyrius: 10