¹ ir netapk priešu, užuot buvęs draugu,

nes blogas vardas užtraukia gėdą ir panieką.

„Taip atsitinka dviveidžiui nusidėjėliui!“ ­

sakys žmonės apie tą,

kurio melagingas liežuvis užtraukė jam gėdą.

² Nepulk į aistros glėbį,

kad ji kaip ugnis nesudegintų tavo jėgų.

³ Ji rys tavo lapus,

naikins tavo vaisius,

ir būsi paliktas tartum sausas medis.

⁴ Juk nedora aistra sunaikina savo savininką,

paversdama jį pramoga jo priešams.

⁵ Švelni kalba padaugina draugų,

mandagios lūpos paskatina draugišką pasveikinimą.

⁶ Tebūna daug pažįstamų, kurie tave sveikina,

bet vienas iš tūkstančio ­ tavo artimas draugas.

⁷ Jei nori turėti draugą, išbandyk jį suartėdamas

ir neskubėk juo pasitikėti.

⁸ Vienas būna draugas, kai jam patogu būti draugu,

bet nelaimės metu su tavimi jo nebus.

⁹ Kitas būna draugas, bet tampa priešu

ir tavo gėdai iškelia aikštėn turėtą ginčą.

¹⁰ Kitas būna draugas prie tavo stalo,

bet nelaimės metu jo nebus su tavimi.

¹¹ Kai tau sekasi, jis tampa tavo antruoju „aš“

ir kaip šeimininkas elgiasi su tavo tarnais.

¹² Bet jeigu tave užklumpa nelaimė,

jis atšoka nuo tavęs ir vengia susitikti.

¹³ Laikykis atokiai nuo savo priešų

ir būk atsargus su savo draugais.

¹⁴ Ištikimas draugas ­ tvirta priebėga;

kas tokį susiranda, tas randa lobį.

¹⁵ Ištikimas draugas ­ neįkainojamas,

jokia suma neatsveria jo vertės.

¹⁶ Ištikimas draugas ­ gyvenimo balzamas;

kas pagarbiai Viešpaties bijo, tas jį susiranda.

¹⁷ Juk kas pagarbiai Viešpaties bijo,

tas palaiko tvirtą draugystę,

nes koks jis pats, toks ir jo draugas.

Išminties dovanos

¹⁸ Mano vaike, nuo pat jaunystės mokykis drausmės;

per ją rasi išminties net pražildamas.

¹⁹ Artinkis prie jos tartum artojas bei sėjėjas

ir lauk geros pjūties.

Ją puoselėdamas, triūso mažai teįdėsi

ir veikiai ragausi jos derliaus.

²⁰ Nedrausmingam ji atrodo labai sunki,

kvailys nuo jos traukiasi.

²¹ Ji bus tarsi sunkus akmuo jam išbandyti,

ir jis nedels pastumti jos į šalį.

²² Juk išmintis kaip ir jos vardas

daugeliui neprieinama.

²³ Klausykis, mano vaike, priimk mano išmintį,

neatmesk mano patarimo.

²⁴ Leisk jai supančioti tavo kojas

ir antkaklį uždėti tau ant kaklo.

²⁵ Palenk pečius ir nešk ją,

nesibodėk jos saitų.

²⁶ Artinkis prie jos visa siela,

laikykis jos kelio visomis jėgomis.

²⁷ Ieškok jos, rask ją;

ieškok jos ir rasi;

kai rasi, nebepaleisk jos.

²⁸ Taip galop tu rasi joje ramybę,

ir ji taps tavo džiaugsmu.

²⁹ Jos pančiai pavirs tau didybės sostu,

jos antkaklis ­ aukso gijų apdaru.

³⁰ Jos jungas ­ aukso papuošalas,

jos saitai ­ purpuro virvė.

³¹ Vilkėsi ją tarsi garbės apdarą,

dėvėsi tarsi nuostabų vainiką.

³² Jeigu nori, mano sūnau, gali būti mokytas;

jei tam atsidėsi, būsi gudrus.

³³ Jeigu mėgsti klausytis, daug sužinosi,

jei domėsiesi, būsi išmintingas.

³⁴ Mielai dalyvauk seniūnų sueigoje;

kas tik išmintingas, prie to ir dėkis!

³⁵ Noriai klausykis kiekvienos rimtos kalbos;

tenepasprunka nuo tavęs joks išmintingas posakis.

³⁶ Jeigu pamatai protingą asmenį, stenkis jį pažinti;

tenudilina tavo kojos jo durų slenkstį!

³⁷ Apgalvok Viešpaties įsakus

ir visada mąstyk apie jo įsakymus.

Tuomet jis duos įžvalgos tavo protui,

ir išmintis, kurios trokšti, tau bus suteikta.