¹ Dabar šlovinkime garbingus vyrus,

savo protėvius, kiekvieną jo kartoje.

² Daug garbės VIEŠPATS išdalijo,

daug iš savo didybės, nuo senųjų laikų.

³ Kai kurie valdė savo karalystes

ar įgijo gerą vardą savo žygiais,

kiti davė patarimų, nes buvo įžvalgūs,

o dar kiti regėjo visa pranašystėje.

⁴ Kai kurie vedė tautą savo patarimais

ir tautos Įstatymo išmanymu;

savo mokymu jie buvo išminčiai.

⁵ Kai kurie sukūrė melodijų giesmėms

ar parašė giesmių žodžius.

⁶ Kiti buvo apdovanoti turtais ir jėgomis,

gyvendami ramiai savo ūkiuose.

⁷ Visi jie įgijo vardą savo kartoje

ir buvo savo meto pasididžiavimas.

⁸ Kai kurie paliko vardą,

kad kiti skelbtų jų šlovę, ⁹ bet apie kitus neliko atminimo,

nes jie tapo užmiršti, lyg niekada nebūtų buvę,

tartum nebūtų gimę

kaip ir jų vaikai.

¹⁰ Tačiau ir jie buvo teisūs žmonės,

ir jų dori darbai nebus užmiršti.

¹¹ Jų šeimoms lieka turtas,

jų palikuonims­ paveldas.

¹² Jų dėka jų palikuonys laikosi Sandoros,

kaip ir jų vaikai per savo tėvus.

¹³ Amžinai išsilaikys jų palikuonys,

ir jų šlovė niekada nebus išdildyta.

¹⁴ Jų kūnai palaidoti ramybėje,

bet jų vardas gyvas kartų kartose.

¹⁵ Sueigose bus pasakojama apie jų išmintį,

ir bendrija skelbs jų šlovę.

Henochas

¹⁶ Henochas ėjo savo kelią su Viešpačiu

ir buvo paimtas,

kad taptų grįžimo ženklu visoms kartoms.

Nojus

¹⁷ Teisusis Nojus buvo rastas be priekaištų;

pražūties metu jis išlaikė gyvą žmoniją.

Todėl, tvanui ištikus,

likutis buvo išsaugotas žemėje.

¹⁸ Amžina Sandora buvo su juo sudaryta,

kad gyvūnai niekada daugiau nebūtų tvano sunaikinti.

Abraomas

¹⁹ Abraomas buvo didis daugelio tautų tėvas;

niekas neprilygo jam šlove.

²⁰ Jis laikėsi Aukščiausiojo įsako

ir suėjo su juo į Sandorą.

Jis patvirtino įsaką savo paties kūne^[i1] ir bandomas buvo rastas ištikimas.

²¹ Todėl Viešpats ir laidavo jam priesaika,

kad laimins tautas per jo palikuonis,

padarys jį tokį gausų kaip žemės dulkes,

išaukštins jo palikuonis kaip žvaigždes,

ir duos jiems paveldą nuo jūros iki jūros,

nuo Upės iki žemės pakraščių.

Izaokas ir Jokūbas

²² Taip pat Izaokui jis atnaujino tą pažadą

dėl jo tėvo Abraomo.

²³ Sandora su visais jo protėviais buvo patvirtinta,

ir palaiminimą jis skyrė Jokūbo galvai.

Dievas pripažino jį kaip pirmagimį

ir davė jam savo paveldą;

jis nustatė ribas giminėms

ir jų padalijimą į dvylika.