¹ O šių dalykų nesigėdyk,

kad nenusidėtum, norėdamas išvengti gėdos:

² Aukščiausiojo Įstatymo bei jo įsakų

nuosprendžio, išteisinančio bedievį,

³ atsiskaityti su bendrininku ar pakeleiviais

ir pasidalyti paveldu su bičiuliais,

⁴ svarstyklių ir svarsčių tikslumo

ir įsigyti daug ar mažai dalykų,

⁵ derėtis su pardavėju dėl kainos,

dažnai vaikus drausminti rykšte

ir tingų vergą kruvinai nuplakti,

⁶ antspaudo, kai turi namie neprotingą žmoną,

ir rakto, kur yra daug rankų,

⁷ suskaičiuoti kiekvieną indėlį

ir užrašyti visa, kas duota ir gauta,

⁸ sudrausti nemokšas bei kvailuosius

ar senius, nusikaltusius ištvirkavimu.

Tada būsi tikrai taurus,

ir visi laikys tave santūriu.

Duktė ­ tėvo rūpestis

⁹ Duktė ­ lobis, verčiantis tėvą budėti;

rūpestis dėl jos neleidžia jam užmigti.

Kol ji jauna, baisu, kad neištekės,

o jai ištekėjus, ima baimė, kad bus nemylima.

¹⁰ Kol ji dar mergelė, ima baimė,

kad gali būti suviliota

ir tapti nėščia savo tėvo namuose,

o jai turint vyrą, baisu,

kad bus neištikima,

ir, nors jau ištekėjusi, ima baimė,

kad bus bevaisė.

¹¹ Mano sūnau, griežtai saugok savo dukterį,

kad nepadarytų tavęs pajuoka tavo priešams,

priežodžiu mieste bei tautos sueigoje

ir neužtrauktų tau gėdos miesto vartuose.

Žiūrėk, kad nebūtų lango jos kambaryje

nei vietos, iš kurios būtų matyti priėjimas prie namų^[i1].

¹² Neleisk jai puikautis savo grožiu prieš jokį vyrą

ir leisti laiką tarp ištekėjusių moterų.

¹³ Juk kaip iš drabužių išlenda kandys,

taip iš moters ­ jos nedorumas.

¹⁴ Geriau nedraugiškas vyras negu draugiška moteris,

bet geriau sąžininga duktė negu begėdis sūnus.

Dievo darbai kūrinijoje

¹⁵ Dabar priminsiu VIEŠPATIES darbus

ir apsakysiu, ką esu matęs.

Viešpaties žodžiu atsirado darbai,

ir visi kūriniai vykdo jo valią^[i2].

¹⁶ Kaip saulė savo šviesa žvelgia žemyn į visa,

taip Viešpaties šlovė pripildo jo darbus.

¹⁷ Viešpats nėra leidęs net šventiesiems

apsakyti visus jo nuostabius darbus,

nors Viešpats Visagalis yra davęs jėgų savo galybėms

ištverti jo garbėje.

¹⁸ Jis ištiria bedugnę ir žmogaus širdį,

supranta jų gelmių paslaptis.

Aukščiausiasis žino visa, kas gali būti žinoma;

jis mato visus dalykus, kurie turi įvykti.

¹⁹ Jis atskleidžia, kas yra buvę ir kas dar įvyks,

apreiškia paslėptų dalykų pėdsakus.

²⁰ Jokios įžvalgos jam netrūksta,

niekas nuo jo nepasislepia.

²¹ Jis tvarko galingus savo išminties darbus;

nuo amžinybės jis yra vienas ir tas pats.

Nieko nepridėta, nieko neatimta;

patarėjo jam nereikia!

²² Kokie gražūs visi jo darbai,

žavūs pažiūrėti ir džiugūs pamatyti!

²³ Visa tai gyvena ir lieka amžinai;

kūriniai išlaikomi, kad vykdytų savo paskirtį.

²⁴ Visų jų po du,

vienas tinkantis kitam;

nė vieno iš jų jis nepadarė be reikalo.

²⁵ Kiekvienas pasikeičia savo ypatingu geru su kitu.

Kas galėtų prisižiūrėti iki soties jo garbės?