¹ Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi,

neversk beturčio akių veltui laukti!

² Nenuvilk alkano žmogaus,

neužgauk nelaimės užklupto žmogaus!

³ Nedidink bevilčio žmogaus vargo,

nedelsk duoti išmaldos suvargusiam.

⁴ Neatmesk elgetos prašymo,

nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo.

⁵ Nenukreipk akių nuo žmogaus skurde,

neduok niekam progos tave keikti,

⁶ nes jei savo kartėlio skausme jis tave keiktų,

Kūrėjas išgirs jo skundo maldą.

⁷ Elkis taip, kad taptumei mylimas bendrijoje;

lenk galvą žemai prieš didžiūnus.

⁸ Išklausyk vargšų

ir draugiškai atsakyk į jų sveikinimą.

⁹ Gelbėk engiamą žmogų iš engėjo rankos;

teisingas nuosprendis tenebūna tau nemalonus.

¹⁰ Būk tėvas našlaičiams,

o jų motinai atstok vyrą.

Tuomet būsi tarsi Aukščiausiojo sūnus, ­

ir jis tave mylės labiau,

negu tave myli tavo motina.

Mokytoja Išmintis

¹¹ Išmintis moko savo vaikus

ir rūpinasi tais, kurie jos ieško.

¹² Kas ją myli, tas myli gyvenimą,

o tie, kurie jos ieško nuo ankstyvo ryto,

bus kupini džiaugsmo.

¹³ Kas jos laikosi, tas paveldi garbę,

kad ir kur jis būtų,

ir Viešpats suteikia jam savo palaiminimą.

¹⁴ Kas jai tarnauja, tas tarnauja Šventajam;

kurie ją myli, tuos myli Viešpats.

¹⁵ Kas jai paklūsta, tas valdys tautas,

o kas jos klausosi, tas gyvens saugiai.

¹⁶ Kas jai save patiki, tas ją turės,

ir jo palikuonys ją paveldės.

¹⁷ Iš pradžių ji veda žmogų vingiuotais takais,

neša jam baimę ir baikštumą,

vargina savo drausme

ir bando savo įsakais,

kad jo širdis visiškai ja pasitikėtų.

¹⁸ Tada užveda jį vėl ant tiesaus tako,

atneša jam laimę

ir apreiškia savo paslaptis.

¹⁹ Bet jei jis nueina klaidingu keliu,

ji palieka jį ir atiduoda pražūčiai.

²⁰ Mano vaike, atsižvelk į laiko aplinkybes,

bijok to, kas negera,

ir nesigėdyk būti toks, koks esi.

²¹ Juk yra gėdos jausmas, vedantis į nuodėmę,

ir gėda, pelnanti garbę ir pagarbą.

²² Nebūk per griežtas pats sau,

neleisk gėdai vesti tave į pražūtį.

²³ Nesusilaikyk nuo kalbėjimo, kai reikia kalbėti,

ir neslėpk savo išminties.

²⁴ Juk išmintis reiškiasi per kalbą,

o išsilavinimas ­ per liežuvį.

²⁵ Tiesai niekada neprieštarauk,

verčiau rausk dėl savo kvailumo.

²⁶ Nesigėdyk išpažinti savo kaltės,

nebandyk sustabdyti tekančios upės.

²⁷ Nešliaužiok prieš kvailį,

nerodyk šališkumo didžiūnui.

²⁸ Už tiesą kovok ligi pat mirties,

ir Viešpats Dievas kovos už tave.

²⁹ Nebūk pagyrūnas savo žodžiais

nei tingus ar lėtas savo darbais.

³⁰ Nebūk kaip liūtas savo namuose

nei suktas ar įtarus su savo tarnais.

³¹ Tenebūna tavo ranka ištiesta imti

ir sugniaužta, atėjus laikui duoti.