1 Vaikai, gerbkite tėvo teises; elkitės taip, kad gyventumėte. 2 Juk Viešpats pagerbia tėvą per jo vaikus ir patvirtina motinos teises į jos sūnus. 3 Kas gerbia savo tėvą, tas atsilygina už nuodėmes; 4 kas gerbia savo motiną, tas kraunasi lobį. 5 Kas gerbia savo tėvą, tas džiaugsis savo vaikais ir, kai melsis, bus išklausytas. 6 Kas gerbia tėvą, tas ilgai gyvens; kas paklūsta Viešpačiui, tas teikia paguodą savo motinai. 7 Kas pagarbiai bijo Viešpaties, tas gerbia savo tėvą ir tarnauja tėvams kaip šeimininkams. 8 Gerbk savo tėvą žodžiu ir darbu, kad gautum jo palaiminimą, 9 nes tėvo palaiminimas stiprina vaikų namus, o motinos prakeikimas griauna jų pamatus. 10 Neieškok sau garbės, nuplėšdamas garbę savo tėvui, nes tėvo gėda tau jokia garbė! 11 Juk žmogui garbė, kai jis gerbia savo tėvą, ir gėda vaikams negerbti savo motinos. 12 Mano vaike, rūpinkis savo tėvu senatvėje, neužduok jam širdies per visą gyvenimą. 13 Net jeigu jam susilpnėtų protas, būk kantrus; nepaniekink jo, būdamas pilnas jėgų. 14 Gerumas tėvui nebus užmirštas; jis tarnaus tau kaip atnaša už nuodėmę ir įleis išliekančią šaknį. 15 Tavo nelaimės dieną jis bus prisimintas tavo naudai, ir ištirps tarsi šalna šiltame ore tavo nuodėmės. 16 Piktžodžiauja, kas savo tėvu nesirūpina, Viešpatį pykdo, kas savo motinai širdį užgauna. 17 Mano vaike, būk kuklus atlikdamas užduotis, ir būsi mylimas labiau negu dovanų davėjas. 18 Juo esi didesnis, juo labiau nusižemink, ir rasi malonę pas Viešpatį. 19 Daug didžių ir kilmingų žmonių, bet savo užmojį jis apreiškia nusižeminusiems[i1]. 20 Didi Viešpaties galybė, bet nusižeminusieji jį garbina. 21 Nei ieškok, kas tau per sunku, nei tyrinėk, kas viršija tavo jėgas. 22 Rūpinkis tuo, kas tau įsakyta, nes tai, kas paslėpta, tau nesvarbu. 23 Nesikišk į dalykus, kurie tave viršija, nes tau daugiau parodyta, negu gali suprasti. 24 Žmonių pasipūtimas daugelį nuvedė į klystkelius, ir klaidingas galvojimas iškraipė jų sprendimus. 25 Be akies vyzdžio nėra šviesos, be pažinimo nėra išminties. 26 Užsispyrusi širdis ilgainiui prieis liepto galą, o kas mėgsta pavojų, tas žus nuo pavojaus. 27 Užsispyrusi širdis patirs daug skausmo, o nusidėjėlis krauna nuodėmę ant nuodėmės. 28 Žmogaus išdidumui nėra vaisto, nes jame įsišaknijęs piktas augalas. 29 Išmintingo žmogaus širdis brangina patarles; atidi ausis išmintingo žmogaus džiaugsmas. 30 Kaip vanduo užgesina ugnies liepsnas, taip išmalda atlygina už nuodėmes. 31 Kas atsilygina už gera, tas numato ateitį; nelaimės metu jis ras ramstį. |