¹ Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties. ² Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto yra numatęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu: ³ Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės? ⁴ O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurių keliai nesulinko prieš Baalą. ⁵ Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis. ⁶ Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.

⁷ Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo, ⁸ kaip parašyta:

Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią,

kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų

iki šios dienos.

⁹ Ir Dovydas sako:

Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais,

suklupimo pinklėmis ir atpildu.

¹⁰ Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų,

ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.

Būsimasis atsivertimas

¹¹ Tad aš klausiu: ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas. ¹² Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius ­ pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!

¹³ Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę; ¹⁴ galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. ¹⁵ Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?

¹⁶ Jei pirmkepė duona šventa^[i1], tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos. ¹⁷ Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku, ¹⁸ tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. ¹⁹ Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“? ²⁰ Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok! ²¹ Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs? ²² Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems ­ griežtumas, o tau ­ Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas! ²³ Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti. ²⁴ Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.

²⁵ Kad jūs, broliai, per aukštai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma, ²⁶ o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta:

Iš Siono kalno ateis gelbėtojas

ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo.

²⁷ Ir tokia bus jiems mano sandora,

kai nuimsiu jų nuodėmes.

²⁸ Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai, bet, žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių. ²⁹ Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas ­ neatšaukiami. ³⁰ Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, ³¹ taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. ³² Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

Himnas išminčiai ir gailestingumui

³³ O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!

³⁴ Ir kas gi pažino Viešpaties mintį?

Ir kas buvo jo patarėjas?

³⁵ Arba kas jam yra davęs pirmas,

kad jam būtų atmokėta?

³⁶ Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.