¹ Broliai, mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos ­ jų išgelbėjimui. ² Aš jiems liudiju, kad jie turi Dievui uolumo, tačiau šiam trūksta išmanymo. ³ Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui. ⁴ Juk įstatymo tikslas ­ Kristus, atėjęs nuteisinti kiekvieno, kas tiki.

⁵ Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: Jį vykdydamas žmogus juo gyvens. ⁶ Bet teisumas iš tikėjimo kalba: „Nesakyk savo širdyje: Kas įžengs į dangų? ­ tai yra Kristaus nulaipinti; ⁷ arba: Kas nusileis į bedugnę? ­ tai yra Kristaus iš numirusių užlaipinti.“ ⁸ Bet ką jis sako? ­ Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje; tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. ⁹ Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. ¹⁰ Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas ­ į išganymą. ¹¹ Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. ¹² Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: ¹³ Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

Žydų kaltumas

¹⁴ Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! ¹⁵ O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną! ¹⁶ Bet ne visi pakluso Evangelijai. Antai Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu? ¹⁷ Taigi tikėjimas ­ iš klausymo, klausymas ­ kai skelbiamas Kristaus žodis. ¹⁸ Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne!

Po visą žemę pasklido jų garsas,

iki pasaulio pakraščių ­ jų žodžiai.

¹⁹ Klausiu toliau: argi Izraelis nesuprato?! Bet Mozė pirmas sako:

Aš pažadinsiu jūsų pavydą netautai,

apmaudą jums sukelsiu prieš neišmanančią tautą.

²⁰ Izaijas drįsta sakyti:

Daviausi atrandamas tiems, kurie manęs neieškojo,

pasirodžiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo.

²¹ O Izraeliui sako: Ištisą dieną aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą.