¹ Asafo psalmė. Dieve, tautos užpuolė tavo paveldą,

suteršė tavo šventyklą,

ir pavertė Jeruzalę griuvėsiais.

² Tavo tarnų lavonus jie paliko suplėšyti paukščiams,

tavo ištikimųjų kūnus ­ sudraskyti žemės žvėrims.

³ Jeruzalėje jų kraujas liejosi kaip vanduo,

ir nebuvo kam jų palaidoti.

⁴ Mes tapome pasityčiojimu savo kaimynams,

esame niekinami ir išjuokiami iš visų pusių.

⁵ Kiek ilgai, VIEŠPATIE? Nejau amžinai tu pyksi?

Nejau tavo pavydulingas pyktis degs lyg ugnis?

⁶ Išliek savo pyktį ant tautų, kurios tavęs nepripažįsta,

ir ant karalysčių, kurios tavo vardo nesišaukia.

⁷ Juk jos išžudė Jokūbo palikuonis

ir nuniokojo jų kraštą.

⁸ Nebausk mūsų už mūsų protėvių kaltes;

teskuba tavo gailestingumas mūsų pasitikti,

nes mes apimti nevilties.

⁹ Padėk mums, Dieve, ir gelbėk mus

dėl savo vardo garbės!

Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nuodėmes

dėl savo vardo!

¹⁰ Kodėl gi tautos turėtų sakyti: „Kurgi tas jų Dievas?“

Mums matant tepatiria tautos,

kad tu atkeršiji už savo tarnų kraujo praliejimą.

¹¹ Tepasiekia tave belaisvių vaitojimas;

išlaisvink pasmerktuosius mirti,

kaip dera tavo didžia´i galybei.

¹² Viešpatie, atmokėk mūsų kaimynams septyneriopai

už visus tau mestus įžeidimus!

¹³ Tada mes, tavo tauta, tavo ganyklos kaimenė,

amžinai tau dėkosime,

per kartų kartas skelbsime tavo šlovę.