¹ Choro vadovui. Pagal Jedutūną. Asafo psalmė.

² Mano balsas kyla pas Dievą, aš garsiai šaukiuosi;

mano balsas kyla pas Dievą, kad jis mane išgirstų.

³ Savo nelaimės dieną meldžiuosi Viešpačiui;

visą naktį nepailsdamas tiesiu rankas,

bet mano širdis neranda paguodos.

⁴ Prisimenu Dievą ir vaitoju;

kai pamąstau, prarandu viltį. Sela.

⁵ Tu man neleidi sudėti akių;

aš taip susirūpinęs, kad nebeištariu žodžio.

⁶ Mąstau apie senovės dienas,

seniai praėjusius metus.

⁷ Naktis praleidžiu kalbėdamasis su savimi;

mąstau ir klausiu savęs:

⁸ „Argi amžinai atmes mus Viešpats

ir niekados mums nebebus maloningas?

⁹ Nejau jis nustos mus mylėjęs

ir amžinai liks neįvykdytas jo pažadas?

¹⁰ Argi užmiršo Dievas, kaip pasigailėti,

ir pykčio įniršyje nutildė savo gailestingumą?“ Sela.

¹¹ Tuomet tariau: „Mano kaltė,

kad pasikeitė Aukščiausiojo dešinė.“

¹² Mąstau apie VIEŠPATIES darbus;

taip, atsimenu ankstesnius tavo stebuklus.

¹³ Apmąstau visus tavo darbus

ir apsvarstau tavo veiksmus.

¹⁴ Visa, ką darai, Dieve, yra šventa.

Kuris dievas yra toks didis kaip Dievas?

¹⁵ Tu esi Dievas, darantis nuostabius darbus;

tu savo galybę apreiškei tautoms.

¹⁶ Galingu mostu atpirkai savo tautą,

Jokūbo ir Juozapo vaikus. Sela.

¹⁷ Vandenys pamatė tave, Dieve,

vandenys pamatė tave ir pabūgo,

net jūros gelmės drebėjo.

¹⁸ Debesys prapliupo lietumi,

padangės aidėjo griausmais,

visur žaibavo tavo strėlės.

¹⁹ Tavo perkūnas dardėjo lyg ratai,

tavo žaibai apšvietė pasaulį;

žemė drebėjo ir purtėsi.

²⁰ Tavo kelias ėjo per jūrą,

tavo takas ­ per galingus vandenis,

bet tavo pėdos buvo matomos.

²¹ Tu vedei savo tautą lyg kaimenę

Mozės ir Aarono rankomis.