¹ Choro vadovui. Pagal mahalatą^[i1]. Dovydo maskilas^[i2].

² Kvailys savo širdyje sako: „Dievo nėra!“

Tokie sugedę, jie šlykščiai elgiasi;

nėra nė vieno, kuris darytų gera.

³ Dievas žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją,

norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas

ir ieškantis Dievo.

⁴ Visi atsimetę, visi panašiai sugedę;

nėra nė vieno, kuris darytų gera,

nė vienui vieno.

⁵ „Argi jie nežino, nedorėliai?

Jie ryja mano tautą,

ji ­ jų ryjama duona,

ir Dievo niekada nesišaukia.“

⁶ Ten jie bus apimti tokio siaubo,

kokio dar nėra buvę,

nes Dievas išmėtys jus apgulusiųjų kaulus.

Jie bus nugalėti, nes Dievas juos atmetė.

⁷ O, kad ateitų iš Siono išganymas Izraeliui!

Kai Dievas parves į namus savo tautą,

Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas,