¹ Choro vadovui. Dovydo maskilas^[i1], ² Doegui Edomitui nuėjus ir pranešus Sauliui: „Dovydas atėjo į Ahimelecho namus.“

³ Kodėl didžiuojiesi, negarbingas galiūne,

savo nedoru darbu?

Ištikimoji Dievo meilė amžina!

⁴ Tavo liežuvis lyg aštrus skustuvas,

klastos meistre!

⁵ Tu labiau mėgsti pikta, negu gera,

meluoti, negu tiesą sakyti. Sela.

⁶ Tu mėgsti visa, kas neša žūtį,

klastingasis liežuvi!

⁷ Bet pats Dievas pražudys tave amžinai;

jis parblokš tave ir ištrauks iš tavo palapinės,

išraus tave iš gyvųjų šalies. Sela.

⁸ Teisieji, tai matydami,

bus apimti pagarbios baimės.

Jie juoksis, sakydami:

⁹ „Pasižiūrėkite į žmogų,

kuris neieškojo užuovėjos pas Dievą,

bet pasitikėjo savo didžiais turtais

ir rėmėsi nedorais darbais!“

¹⁰ Bet aš esu lyg vešlus alyvmedis,

augantis Dievo Namuose.

Aš pasitikiu ištikimąja Dievo meile

per amžių amžius.

¹¹ Dėkosiu tau amžinai už visa,

ką tu padarei.

Ištikimųjų akivaizdoje skelbsiu tavo vardą,

nes jis geras.