¹ Asafo psalmė. Dievas, VIEŠPATS Dievas, kalba,

jis sušaukia visą žemę nuo Rytų ligi Vakarų.

² Iš Siono, grožio viršūnės,

Dievas švyti.

³ Mūsų Dievas ateina, bet ne tyliai;

pirma jo ­ ryjanti ugnis,

aplink jį ­ smarki audra.

⁴ Jis pasišaukia dangų ir žemę

savo tautos teismui.

⁵ „Atveskite man ištikimuosius,

kurie, atnašaudami auką, sudarė Sandorą su manimi!“

⁶ Tada dangus skelbia jo teisumą,

nes pats Dievas yra teisėjas. Sela.

⁷ „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu,

Izraeli, aš kaltinsiu tave.

Aš Dievas, tavo Dievas.

⁸ Peikiu jus ne dėl jūsų aukų,

nes jūsų deginamąsias aukas visuomet matau.

⁹ Neimu iš jūsų ūkio jokio jaučio

ar ožio iš jūsų gardų.

¹⁰ Juk man priklauso visi gyvūnai miške,

galvijai ant tūkstančio kalvų.

¹¹ Žinau visus laukinius paukščius;

visa, kas juda laukuose, yra mano.

¹² Jei būčiau alkanas, tau nesiskųsčiau,

nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

¹³ Argi aš valgau jaučių mėsą

ar geriu ožių kraują?

¹⁴ Atnašauk Dievui bendravimo auką

ir vykdyk savo įžadus Aukščiausiajam.

¹⁵ Šaukis manęs vargo dieną;

išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi.“

¹⁶ Bet nedorėliui Dievas sako:

„Kokią teisę turi kartoti mano įstatus

ir kalbėti apie mano Sandorą!

¹⁷ Juk nekenti mano auklėjimo

ir atmeti mano įsakus.

¹⁸ Vagį pamatęs, tampi jo bendru

ir bičiuliaujiesi su tais, kurie svetimauja.

¹⁹ Savo lūpoms davei valią piktam,

tavo liežuvis skleidžia apgaulę.

²⁰ Sėdi ir apkalbi savo brolį,

šmeiži savo motinos vaiką.

²¹ Visa tai padarei, bet aš nieko nesakiau,

ir tu manei, kad aš esu toks, kaip tu.

Tad dabar tave peikiu ir kaltinu.

²² Tad suvokite tai, užmirštantieji Dievą,

antraip jus suplėšysiu,

ir nebus kas jus išgelbėtų.

²³ Kas aukoja bendravimo auką, mane pagerbia,

ir tam, kuris taiso savo kelią,

aš parodysiu Dievo išganymą.“