¹ Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.

² Pasiklausykite, visi žmonės, ką pasakysiu!

Klausykitės, visi pasaulio gyventojai,

³ didžiūnai ir prastuoliai,

turtuoliai ir vargšai!

⁴ Žodžiai, kuriuos tariu, išmintingi,

mano širdies kalba kupina įžvalgos.

⁵ Telksiuos į išminties posakį

ir, skambindamas arfa, aiškinsiu jo mįslę.

⁶ Kodėl turėčiau bijoti vargo dienomis,

kai mane apninka nedori priešai,

⁷ žmonės, kurie pasitiki savo turtais

ir didžiuojasi savo lobių gausumu.

⁸ Joks žmogus negali savęs atpirkti

ar mokėti Dievui savo išpirkos.

⁹ Žmogaus gyvasties kaina per aukšta:

ką jis galėtų mokėti, niekada nebūtų gana,

¹⁰ kad sulaikytų jį nuo kapo

ir leistų jam amžinai gyventi.

¹¹ Juk žmogus mato, kad miršta net išmintingieji,

kaip ir kvaili bei nemokšos,

palikdami kitiems savo turtus.

¹² Kapas ­ amžini jų namai,

buveinė per kartų kartas,

nors savo vardu jie praminė šalis.

¹³ Mirtingasis negali išlikti savo didybėje,

jis panašus į nugaištantį gyvulį.

¹⁴ Toks kelias tų, kurie išpuikę,

galas tų, kurie patenkinti savo turtais. Sela.

¹⁵ Tarsi avys jie gūžina į Šeolą;

mirtis bus jų piemuo.

Dorieji viešpataus jiems aušros metu,

o jų išdidumas greitai pradings.

Šešėlių pasaulis taps jų namais.

¹⁶ Bet mano gyvastį Dievas atpirks

iš Šeolo nagų, nes jis teiksis mane pasiimti. Sela.

¹⁷ Nesijaudink, jei kas turtėja,

jei jo turtai didėja.

¹⁸ Juk su savimi pasiimti negalės nieko, kai mirs,

jo turtai neis kartu su juo į kapą.

¹⁹ Nors žmogus, gyvas būdamas, manytų esąs laimingas,

nors ir būtų giriamas, nes jam sekasi,

²⁰ jis turi dėtis į būrį savo protėvių,

kurie daugiau niekada nebematys šviesos.

²¹ Mirtingasis nesupranta didybės,

jis panašus į nugaištantį gyvulį.