¹ Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas^[i1].

² Dieve, savo ausimis girdėjome ­

tėvai mums papasakojo apie didžius darbus,

kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.

³ Tu savo ranka išvarei tautas,

o juos pasodinai;

ištikai nelaime kitas tautas,

o savąją apdovanojai sėkme.

⁴ Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą,

ne jų ranka padarė juos pergalingus,

o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas,

nes tu juos mylėjai.

⁵ Tu mano Karalius ir mano Dievas,

tu suteiki pergalę savo Jokūbui.

⁶ Per tave atmušame priešus,

tavo vardu trempiame užpuolikus.

⁷ Juk ne savo lanku aš pasitikiu,

nė mano kalavijas neneša man pergalės,

⁸ bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,

nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.

⁹ Dievu mes nuolat didžiuojamės

ir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.

¹⁰ O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą,

nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.

¹¹ Tu privertei mus bėgti nuo priešų,

mūsų užpuolikai mus plėšia, kiek norėdami.

¹² Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui,

išblaškei mus tautose.

¹³ Tu pardavei savo tautą už niekus,

neturėjai pelno juos pardavęs.

¹⁴ Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,

visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.

¹⁵ Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,

pajuokos daiktu tautoms.

¹⁶ Nuolatos jaučiu savo negarbę,

iš gėdos rausta man veidas

¹⁷ nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,

nuo kerštingų priešo žvilgsnių.

¹⁸ Visa tai mus užgriuvo,

nors mes tavęs neužmiršome,

nei buvome neištikimi tavo Sandorai.

¹⁹ Mūsų širdis nenusigręžė,

nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,

²⁰ nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje

ir apgaubei mirtina tamsa.

²¹ Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą

ar tiesę rankas į svetimą dievą,

²² argi Dievas būtų to neatidengęs?

Juk jis žino širdies paslaptis!

²³ Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,

su mumis elgiamasi

kaip su pjovimui skirtomis avimis.

²⁴ Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi?

Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!

²⁵ Kam slepi savo veidą?

Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?

²⁶ Juk mes gulime kniūbsti dulkėse

ir nebegalime pakilti nuo žemės.

²⁷ Pakilk, ateik mums padėti,

atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!