¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė. ² Kantriai laukiau VIEŠPATIES;

jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

³ Ištraukė mane iš klampios duobės, iš mirtinos pelkės,

pastatė mano kojas ant uolos

ir sutvirtino mano žingsnius.

⁴ Man į lūpas įdėjo naują giesmę,

šlovės mūsų Dievui giesmę.

Daugelis tai matys,

pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU.

⁵ Laimingas žmogus, kuris deda viltis į VIEŠPATĮ;

jis nesikreipia į pagonių stabus

ar netikrų dievų garbintojus.

⁶ VIEŠPATIE, mūsų Dieve, tu daug mums padarei!

Nuostabūs tavo darbai ir užmojai!

Panašaus į tave nėra!

Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti,

nes jų tiek daug.

⁷ Tu davei man suprasti,

kad netrokšti kruvinos aukos ir javų atnašų,

neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.

⁸ Tada tariau: „Štai ateinu!

Raštų ritinyje man viskas nurodyta;

⁹ mano džiaugsmas ­ vykdyti tavo valią, mano Dieve,

tavo Įstatymą turiu širdyje!“

¹⁰ Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį,

netramdžiau savo lūpų;

tu, VIEŠPATIE, tai turi žinoti.

¹¹ Tavo išganymo rūpesčio širdyje neslėpiau,

kalbėjau apie tavo ištikimybę ir išganymą.

Apie tavo meilę ir tiesą

didžiojoje sueigoje nenutylėjau.

¹² VIEŠPATIE, neatsakyk man savo gailestingumo;

tavo meilė ir tavo tiesa visada mane tesaugo!

¹³ Mane supa nesuskaičiuojami vargai,

apniko nuodėmės, nebematau;

jų daugiau negu plaukų man ant galvos, ir aš netekau drąsos.

¹⁴ VIEŠPATIE, teikis mane gelbėti!

VIEŠPATIE, skubėk man padėti!

¹⁵ Tebūna nugalėti ir apstulbinti visi,

kurie tyko man gyvastį atimti.

Tepasitraukia ir tebūna sugėdinti,

kurie džiaugiasi mano nelaime.

¹⁶ Tebūna savo pralaimėjimo išgąsdinti,

kurie sako: „Še tau! Še tau!“

¹⁷ Tedžiūgauja ir tesilinksmina tavyje visi,

kurie tavęs ieško,

ir tavo išganymą branginantys nuolat tekartoja:

„Koks didis VIEŠPATS!“

¹⁸ Esu vargšas ir beturtis,

tačiau Viešpats manęs nepamiršo.

Tu mano pagalba ir išgelbėjimas;

nedelsk, mano Dieve!