¹ Dovydo psalmė. Priminimo aukai.

² VIEŠPATIE, nebausk manęs pykdamas,

neplak manęs niršdamas!

³ Juk tavo strėlės į mane giliai įsmigo

ir tavo rankos smūgiai mane ištiko.

⁴ Nėra nieko sveiko mano kūne nuo tavo įpykio,

braška mano kaulai, nes nusidėjau.

⁵ Virš galvos esu apsemtas nuodėmių,

jos slegia mane lyg sunkiausia našta.

⁶ Mano žaizdos dvokia ir pūliuoja

per mano kvailumą.

⁷ Susitraukęs ir jėgų netekęs,

slankioju niūrus visą dieną.

⁸ Mano strėnos pilnos deginančio skausmo,

nėra nieko sveiko mano kūne.

⁹ Visiškai atbukęs ir nukamuotas vaitoju,

nes man širdis iš nerimo plyšta.

¹⁰ Viešpatie, tu žinai, ko aš trokštu,

tu girdi mano vaitojimą.

¹¹ Mano širdis virpa, aš netekau jėgų,

mano akys aptemo.

¹² Mano draugai ir bičiuliai laikosi atokiai

dėl mano opų,

net mano artimieji iš tolo težiūri.

¹³ Tie, kurie mano gyvasties tyko,

spendžia spąstus,

tie, kurie nori mane nuskriausti, kalba apie smurtą

ir visą laiką brandina klastą.

¹⁴ O aš ­ lyg negirdintis kurčius,

lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali.

¹⁵ Aš lyg žmogus, kuris negali atsikirsti,

nes negirdi.

¹⁶ Bet tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE,

ir tu, Viešpatie, mano Dieve, man atsiliepsi.

¹⁷ Juk aš meldžiuosi:

„Tik neleisk jiems džiūgauti dėl mano nelaimės,

neleisk jiems didžiuotis, kai aš parpulsiu.“

¹⁸ Esu prie pat žūties

ir nuolat kenčiu skausmą.

¹⁹ Išpažįstu savo kaltę

ir gailiuosi dėl nuodėmės.

²⁰ O mano mirtini priešai ­ sveiki ir stiprūs;

daug tokių, kurie be priežasties manęs nekenčia.

²¹ Tie, kurie atmoka man piktu už gera,

kamuoja mane, nes aš siekiu to, kas gera.

²² Nepalik manęs, VIEŠPATIE!

Mano Dieve, neatsitolink nuo manęs!

²³ Skubėk man padėti,

Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!