¹ Dovydo. Tavęs šaukiuosi, VIEŠPATIE,

mano Uola, nebūk man kurčias!

Juk, jeigu tylėsi, būsiu kaip tie,

kurie žengia į kapą.

² Išgirsk mano maldaujantį balsą,

kai šaukiuosi tavo pagalbos,

tiesdamas rankas tavo šventosios buveinės link.

³ Nenutempk manęs su nedorėliais,

su pikta darančiais,

su žmonėmis, kurie kaimynus draugiškai sveikina,

o širdyje puoselėja pikta.

⁴ Atmokėk jiems pagal jų darbus,

už jų piktus veiksmus.

Atmokėk jiems už jų rankų darbus,

atiduok jiems, ką jie užsidirbo!

⁵ Kadangi jie nepaiso VIEŠPATIES veiksmų

nei jo rankų darbo,

jis sužlugdys juos ir daugiau nebeatkurs.

⁶ Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis išgirdo mano pagalbos šauksmą.

⁷ VIEŠPATS mano stiprybė ir mano skydas;

mano širdis juo pasitiki.

Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja,

giesme aš jam dėkoju.

⁸ VIEŠPATS savo tautos stiprybė,

tvirtovė savo pateptąjį išgelbėti.

⁹ Gelbėk savo tautą ir laimink savo paveldą!

Būk jų Ganytojas ir rūpinkis jais amžinai!