¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė. ² Dangūs skelbia Dievo šlovę,

dangaus skliautas garsina jo rankų darbą.

³ Apie tai diena pasakoja dienai

ir naktis duoda žinią nakčiai

⁴ be jokio kalbesio ir be jokių žodžių.

Negirdėti jų balso,

⁵ bet žinia skamba visoje žemėje,

jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių.

Danguose jis pastatė palapinę saulei.

⁶ Lyg nuotaka ji išeina

iš už savo jungtuvių užuolaidos

ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu.

⁷ Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį,

o jos kelias veda prie kito galo;

nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.

⁸ VIEŠPATIES Įstatymas tobulas;

jis atnaujina gyvastį;

VIEŠPATIES įsakai teisingi, ­

jie paprastus žmones padaro išmintingus.

⁹ VIEŠPATIES įstatai teisūs;

jie džiugina širdį;

VIEŠPATIES įsakymas aiškus;

jis teikia akims šviesos.

¹⁰ Pagarbi Dievo baimė tyra;

ji amžinai ištikima.

VIEŠPATIES sprendimai tikri

ir visiškai teisūs,

¹¹ brangintini labiau už auksą,

net rinktinį auksą,

saldesni už medų,

net gryniausią korio medų.

¹² Be to, jie pamoko tavo tarną;

kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį.

¹³ Kas gali pastebėti savo klaidas?

Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu!

¹⁴ Apsaugok mane ir nuo tyčinių nuodėmių,

neleisk joms manyje viešpatauti!

Tada aš būsiu tobulas

ir laisvas nuo sunkaus nusižengimo.

¹⁵ Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys,

VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau!