¹ Choro vadovui. Pagal šeminitą^[i1]. Dovydo psalmė.

² Gelbėk, VIEŠPATIE!

Nebėra nė vieno teisuolio,

ištikimi žmonės pradingo tarp mirtingųjų.

³ Visi meluoja, kaimynas kaimynui kalba

pataikūnėmis lūpomis ir veidmaine širdimi.

⁴ Teužčiaupia VIEŠPATS lūpas pataikūnes,

tesulaiko kiekvieną liežuvį pagyrūną

⁵ sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime.

Mūsų ginklas ­ lūpos.

Kas gali mums viešpatauti?“

⁶ „Kadangi jie plėšia vargšus,

ir beturčiai aimanuoja, dabar aš pakilsiu, ­

sako VIEŠPATS, ­ ir suteiksiu saugią vietą tam, kuris jos ilgisi.“

⁷ VIEŠPATIES žodžiai tyri

lyg sidabras, grynintas lydykloje,

septynis kartus valytas.

⁸ Tu, VIEŠPATIE, mus ginsi,

saugosi mus nuo šios kartos per amžius.

⁹ Aplink visur nedorėliai bastosi,

visi giria, kas tarp žmonių nedora.