^1 [i1] Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums,

bet savo vardui teik garbę

dėl savo gerumo ir ištikimybės.

² Kodėl turėtų tautos klausti:

„Kurgi tas jų Dievas?“

³ Mūsų Dievas ­ danguje;

jis daro visa, kas jam patinka.

⁴ Jų stabai ­ iš sidabro ir aukso,

padaryti žmonių rankomis.

⁵ Jie turi burnas, bet nekalba,

turi akis, bet nemato,

⁶ turi ausis, bet negirdi,

turi nosis, bet neužuodžia,

⁷ turi rankas, bet negali lytėti,

turi kojas, bet nevaikšto.

⁸ Panašūs į juos bus ir tie,

kas juos dirba ir kas jais pasitiki.

⁹ Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU,

jis jų pagalba ir skydas.

¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU,

jis jų pagalba ir skydas.

¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES,

kas VIEŠPAČIU pasitiki,

tų pagalba ir skydas jis yra.

¹² VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:

jis palaimins Izraelio namus,

jis palaimins Aarono namus,

¹³ jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES ­

ir prastuolius, ir didžiūnus.

¹⁴ Tepadaugina jus VIEŠPATS,

jus ir jūsų palikuonis.

¹⁵ Būkite palaiminti VIEŠPATIES,

dangaus ir žemės Kūrėjo.

¹⁶ Dangūs ­ VIEŠPATIES dangūs,

bet žemę jis davė žmogui.

¹⁷ Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ,

ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę.

¹⁸ Mes, gyvieji, garbinsime tave

dabar ir per amžius.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!