1 Myliu VIEŠPATĮ, nes jis girdi ir klausosi mano maldavimų. 2 Jis girdi mane, tad šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas. 3 Mirties kilpos apraizgė mane, Šeolo kančios apėmė, buvau pilnas sielvarto ir nerimo. 4 Tada šaukiausi VIEŠPATIES vardu: „O VIEŠPATIE, maldauju tave, gelbėk mano gyvastį!“ 5 VIEŠPATS maloningas ir teisus, mūsų Dievas gailestingas. 6 VIEŠPATS gina bejėgius; kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo. 7 Nusiramink, mano širdie, nes Dievas buvo man geras. 8 Jis išgelbėjo mane nuo mirties, nušluostė man ašaras, neleido mano kojoms paslysti. 9 Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume gyvųjų šalyje[i1]. 10 Pasitikėjau net sakydamas: „Esu baisiai kančios prislėgtas!“ 11 net nustėręs sakydamas: „Visi žmonės melagiai!“ 12 Kuo galiu atsilyginti VIEŠPAČIUI už visa, ko jis dosniai man davė? 13 Kelsiu išganymo taurę[i2] ir vardu šauksiuosi VIEŠPATIES. 14 Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu visos jo tautos sueigoje. 15 Skaudi VIEŠPAČIUI jo ištikimųjų mirtis. 16 O VIEŠPATIE, aš tavo tarnas ir tarnauju tau, kaip tarnavo mano motina. Mano pančius tu atrišai, 17 tad atnašausiu tau bendravimo auką ir vardu šauksiuosi VIEŠPATIES. 18 Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu visos jo tautos sueigoje 19 VIEŠPATIES Namų kiemuose, tavo viduryje, Jeruzale! Šlovinkite VIEŠPATĮ! | 
