¹ Malda nelaimingo žmogaus, atsidūrusio neviltyje ir liejančio savo skundą VIEŠPAČIUI.

² VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,

ir mano šauksmas tave tepasiekia.

³ Neslėpk nuo manęs savo veido, kai man sunku,

atsuk man savo ausį;

tą dieną, kai šaukiuosi tavęs,

skubėki manęs išklausyti.

⁴ Juk mano dienos nyksta lyg dūmai,

ir mano kaulai anglėja tarsi malkos židinyje.

⁵ Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;

aš užmirštu net valgyti savo duoną.

⁶ Nuo didelio dejavimo

iš manęs liko tik kaulai ir oda.

⁷ Esu lyg paukštis tyruose,

lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.

⁸ Guliu nemiegodamas ir skundžiuosi

lyg vienišas paukštis ant stogo.

⁹ Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,

kaip keiksmažodį taria mano vardą!

¹⁰ Pelenus turiu valgyti vietoj duonos

ir ašaras maišyti su gėrimu

¹¹ dėl tavo apmaudo ir pykčio,

nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.

¹² Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai,

aš vystu tartum žolė.

¹³ Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,

ir visos kartos mini tavo vardą.

¹⁴ Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui,

nes jau laikas jo pasigailėti,

skirtasis metas jau atėjo.

¹⁵ Malonūs jo akmenys tavo tarnams,

o jo dulkės kelia jiems užuojautą.

¹⁶ Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo,

visi žemės karaliai ­ tavo garbės.

¹⁷ VIEŠPATS atstatys Sioną

ir apsireikš savo garbėje.

¹⁸ Jis atsigręš į skurdžių maldavimą

ir nepaniekins jų maldos.

¹⁹ Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,

kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:

²⁰ „Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių,

VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,

²¹ kad, išgirdęs belaisvių dejavimą,

išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, ­

²² idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione

ir jo šlovės giesmė ­ Jeruzalėje,

²³ kai tautos susirinks drauge su karalystėmis

tarnauti VIEŠPAČIUI.

²⁴ Jis išsekino mano jėgas kelyje,

jis sutrumpino mano dienas.

²⁵ „Mano Dieve, ­ sakiau, ­

nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.

Tavo metai trunka per visas kartas.“

²⁶ Kadaise tu padėjai žemės pamatus,

ir dangūs tavo sukurti.

²⁷ Jie praeis, o tu pasiliksi;

jie susidėvės kaip drabužis.

Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,

²⁸ bet tu esi tas pats,

ir tavo metams nėra galo.

²⁹ Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,

jų palikuonys bus tvirti tavo Artume.