¹ Netrukus Juozapui buvo pranešta: „Tavo tėvas silpsta!“ Jis pasiėmė drauge abu savo sūnus ­ Manasą ir Efraimą. ² Kai Jokūbui buvo pasakyta: „Žiūrėk, tavo sūnus Juozapas atėjo pas tave“, ­ jis, sukaupęs jėgas, atsisėdo lovoje. ³ „Dievas Visagalis, ­ Jokūbas tarė Juozapui, ­ pasirodė man prie Lūzo, Kanaano krašte, palaimino mane ⁴ ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą; padauginsiu tave ir padarysiu iš tavęs tautų bendriją, o šį kraštą duosiu tavo palikuonims po tavęs kaip amžiną nuosavybę.’ ⁵ Todėl abu tavo sūnūs, gimę Egipto žemėje prieš man atsikeliant pas tave į Egiptą, yra mano; Efraimas ir Manasas bus lygiai mano, kaip mano yra Rubenas ir Simeonas. ⁶ Bet palikuonys, gimę tau po jų, bus tavo, o dėl paveldo jie bus žinomi jų dviejų brolių vardais. ⁷ Aš tai darau dėl to, kad, man grįžtant iš Padano, mano skausmui, tavo motina Rachelė mirė Kanaano krašte kelionės metu visai arti Efratos. Aš ją ir palaidojau ten, prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.“

⁸ Pamatęs Juozapo sūnus, Izraelis paklausė: „O kas jie?“ ­ ⁹ „Jie mano sūnūs, kuriuos man čia davė Dievas“, ­ atsakė Juozapas tėvui. O jis tarė: „Prašyčiau atvesti juos prie manęs, kad galėčiau palaiminti.“ ¹⁰ Izraelio akys buvo aptemusios nuo senatvės, ir jis nebegalėjo matyti. Tad Juozapas privedė juos arčiau prie jo; jis pabučiavo juos ir apkabino. ¹¹ Izraelis tarė Juozapui: „Niekada nesitikėjau vėl pamatyti tavo veido, ogi dabar Dievas man ir tavo vaikus parodė!“ ¹² Tuomet Juozapas nukėlė juos nuo savo tėvo kelių ir nusilenkė iki žemės. ¹³ Juozapas paėmė juodu abu ­ Efraimą dešine ranka Izraelio kairėje ir Manasą kaire ranka Izraelio dešinėje ­ ir atvedė arčiau prie jo. ¹⁴ Bet Izraelis ištiesė dešinę ranką ir uždėjo ant galvos Efraimui, kuris buvo jaunesnis, o kairę ranką ­ ant galvos Manasui, sukryžiuodamas savo rankas, nors Manasas ir buvo pirmagimis. ¹⁵ Jis palaimino Juozapą, tardamas:

„Dievas, kurio keliais ėjo

mano protėviai Abraomas ir Izaokas,

Dievas, kuris buvo

mano ganytojas nuo mano gimimo iki šios dienos, ¹⁶ angelas, kuris išgelbėjo mane

iš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius!

Tebūna juose įamžintas mano vardas

ir vardas mano protėvių Abraomo ir Izaoko!

Teišauga jie į didelę daugybę žemėje!“

¹⁷ Pamatęs, kad jo tėvas uždėjo dešinę ranką Efraimui ant galvos, Juozapas pamanė, jog tai neteisinga. Tad paėmė tėvo ranką perkelti nuo Efraimo ant Manaso galvos. ¹⁸ Tėvui Juozapas sakė: „Ne taip, mano tėve! Kadangi šis yra pirmagimis, uždėk savo dešinę ranką jam ant galvos.“ ¹⁹ Tačiau tėvas nesutiko. „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau, ­ tarė jis, ­ jis taip pat taps tauta, jis taip pat bus didis. Bet jo jaunasis brolis bus didesnis už jį, ir jo palikuonys taps tautų daugybe.“ ²⁰ Ir jis palaimino juos, sakydamas: „Per tave Izraelis laimins, tardamas:

‘Tepadaro Dievas tau

kaip Efraimui ir Manasui!’“

Taip jis padarė Efraimą viršesnį už Manasą.

²¹ Po to Izraelis tarė Juozapui: „Žiūrėk, aš mirštu, bet Dievas bus su jumis ir sugrąžins jus į protėvių kraštą. ²² Dabar aš duodu tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, ­ dalį, kurią atėmiau iš amoritų rankos savo kalaviju ir lanku.“