¹ Išgirskite tai, kunigai!

Įsidėmėkite, Izraelio namai!

Klausykitės, karaliaus rūmai!

Juk jūs turite rūpintis teisingumu,

bet tapote spąstais Micpoje,

ant Taboro užmestu tinklu

² ir Šitimuose giliai iškasta duobe.

Nubausiu juos visus.

³ Efraimą aš pažinojau,

ir Izraelis nebuvo nuo manęs paslėptas,

bet dabar, Efraimai, tu elgiesi kaip kekšė,

o Izraelis ištvirkęs.

⁴ Jų darbai neleidžia jiems grįžti pas savo Dievą,

kekšystės dvasia juose įsigalėjusi,

ir jie nepažįsta VIEŠPATIES.

⁵ Izraelio išdidumas liudija prieš jį,

ir Efraimas klumpa dėl savo kaltės,

o Judas klumpa drauge su jais.

⁶ Tuomet su savo avimis ir galvijais

jie eis ieškoti VIEŠPATIES, bet neras,

nes jis pasitraukė nuo jų.

⁷ Jie tapo neištikimi VIEŠPAČIUI,

pagimdę pavainikius.

Jaunatis dabar prarys juos

drauge su jų laukais.

⁸ Pūskite ragą Gibėjoje,

trimitą Ramoje!

Skelbkite pavojų Bet Avene:

‘Benjaminai, pasižiūrėk atgal!’

⁹ Efraimas bausmės dieną virs tyrlaukiais.

Skelbiu Izraelio giminėms,

kas tikrai įvyks.

¹⁰ Judo galiūnai tapo lygūs

perkeliantiems laukų ribas;

išliesiu ant jų savo pyktį kaip vandenį.

¹¹ Efraimas nuengtas ir teismo sutriuškintas dėl to,

kad sąmoningai ėjo paskui melą.

¹² Tarsi kandis esu Efraimui,

tarsi puvimas Judo namams.

¹³ Kai Efraimas pamatė savo ligą,

o Judas ­ savo žaizdą,

Efraimas kreipėsi į Asiriją

ir siuntė pasiuntinius pas didįjį karalių.

Bet jis negali jūsų pagydyti

ar užgydyti jūsų žaizdos,

¹⁴ nes Efraimui aš esu tarsi liūtas

ir Judo namams tarsi liūto jauniklis.

Aš pats draskysiu ir eisiu sau,

aš nusinešiu, ir niekas neišgelbės.

¹⁵ Aš pasitrauksiu,

kol jie suvoks savo kaltę

ir ieškos mano veido.

Vargdami jie maldaus mano malonės: