¹ VIEŠPATS tarė man: „Eik ir mylėk savo moterį, turinčią mylimąjį ir svetimaujančią, kaip VIEŠPATS myli izraelitus, nors jie ir gręžiasi į kitus dievus ir mėgsta razinų papločius^[i1].“ ² Tuomet pirkau ją už penkiolika sidabro šekelių ir homerą su letechu miežių. ³ O jai pasakiau: „Tu pasiliksi su manimi ilgą laiką ir nebesielgsi kaip kekšė, nebeatsiduosi jokiam vyriškiui nei man.“ ⁴ Juk ir izraelitai pasiliks ilgą laiką be karaliaus ir didžiūno, be aukų ir šventųjų stulpų, be efodo ir terafimų. ⁵ Paskui izraelitai sugrįš, ieškos VIEŠPATIES, savo Dievo, ir Dovydo, savo karaliaus. Paskutinėmis dienomis jie artinsis prie VIEŠPATIES ir jo gerumo su pagarbos kupina baime.