¹ O Izraelio vaikų bus kaip jūros smilčių, kurių negalima nei paseikėti, nei suskaičiuoti. Vis dėlto, užuot sakius: ‘Jūs nesate mano tauta!’ ­ jiems bus sakoma: ‘Gyvojo Dievo vaikai.’ ² Judo žmonės ir Izraelio žmonės bus surinkti į viena, jie pasistatys sau vieną galvą ir užvaldys kraštą, nes Jezreelio diena bus galinga.

³ Sakykite savo broliui: ‘Mano tauta’ ­ ir savo seseriai: ‘Ta, kurios pasigailėta.’

⁴ Maldaukite savo motiną, maldaukite^[i1],

nes ji nėra mano žmona,

o aš nesu jos vyras!

Tepašalina ji nuo savo veido kekšystę

ir nuo savo krūtų svetimavimą.

⁵ Antraip aš ją išrengsiu nuogai,

paliksiu, kokia ji buvo gimimo dieną,

padarysiu ją panašią į dykumą,

paversiu ją tyrlaukiais

ir leisiu jai mirti nuo troškulio.

⁶ Nė jos vaikų nepagailėsiu,

nes tai kekšystės vaikai.

⁷ Taip! Jų motina buvo kekšė,

ta, kuri juos pradėjo, gėdingai elgėsi.

‘Eisiu paskui savo meilužius, ­

sakė ji, ­

nes gaunu iš jų duonos ir vandens,

vilnų ir linų,

aliejaus ir gėrimo.’

⁸ Todėl, tikėk manimi, erškėčiais aptversiu jos kelią

ir prieš ją pastatysiu sieną,

kad ji nebegalėtų rasti savo takų.

⁹ Ji vis bėgs paskui savo meilužius,

bet nepasivys,

ieškos jų,

bet neras.

Tuomet ji tars sau:

‘Eisiu, grįšiu pas savo pirmąjį vyrą,

nes anuomet man buvo geriau negu dabar.’

¹⁰ Ji nežinojo, kad tai aš

daviau jai grūdų, vyno ir aliejaus,

apipyliau ją sidabru ir auksu,

o jie tai išleido Baalui.

¹¹ Todėl atsiimsiu savo grūdus jų laiku

ir savo vyną jo metu;

atimsiu savo vilnas ir linus,

duotus jos nuogumui pridengti.

¹² Dabar aš atidengsiu jos gėdą

jos meilužių akyse,

ir iš mano rankų niekas jos neišgelbės.

¹³ Padarysiu galą visam jos džiaugsmui,

jos šventėms, jaunatims, šabams

ir visoms iškilmių dienoms.

¹⁴ Nuniokosiu jos vynmedžius ir figas,

apie kuriuos ji sakė:

‘Tai mano atlygis,

kurį man davė meilužiai.’

Paversiu juos brūzgynais,

ir laukiniai žvėrys juos nuės.

¹⁵ Taip bausiu ją už iškilmių dienas Baalams,

kuriomis ji degino jiems smilkalus;

išsidabinusi auskarais ir puošmenomis,

ji ėjo paskui savo meilužius

ir pamiršo mane, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁶ Todėl dabar ją viliosiu,

išvesiu į dykumą

ir prašnekinsiu jos širdį.

¹⁷ Ten atiduosiu jai vynuogynus,

o Achoro slėnį padarysiu vilties durimis.

Ten ji atsilieps man kaip savo jaunystės dienomis,

kaip tą dieną, kai išėjo iš Egipto žemės.

¹⁸ Tą dieną, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ji vadins mane ‘Mano vyras’ ir niekuomet nebevadins manęs ‘Mano viešpats Baalas’. ¹⁹ Nuo jos lūpų pašalinsiu Baalų vardus, ir vardais jų nebebus daugiau šaukiamasi. ²⁰ Sudarysiu tą dieną sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu krašte lanką, kalaviją ir karą, suteiksiu jiems ramų ir saugų poilsį. ²¹ Susižadėsiu su tavimi amžinai, susižadėsiu su tavimi teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. ²² Susižadėsiu su tavimi ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra VIEŠPATS.

²³ Tą dieną atsiliepsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

atsiliepsiu dangums,

o jie atsilieps žemei.

²⁴ Žemė atsilieps javais, vynu ir aliejumi,

o jie atsilieps Jezreeliui.

²⁵ Pasėsiu ją krašte sau pačiam,

pasielgsiu gailestingai su Lo Ruhama

ir sakysiu Lo Amiui: ‘Tu mano tauta’,

o jis atsakys: ‘Tu mano Dievas.’“