¹ Paskui ėmiausi svarstyti visus smurto veiksmus, atliekamus po saule. Mačiau nuskriaustųjų ašaras. Nebuvo, kas juos paguostų! Iš jų engėjų rankos kyla smurtas, ir nėra kam juos paguosti! ² Mirusiuosius, jau seniai susitikusius su mirtimi, laikiau laimingesniais už tuos, kurie dar turi gyventi. ³ Laimingesnis už vienus ir kitus tas, kuris dar nėra gimęs ir matęs nedorų darbų, daromų po saule.

⁴ Pastebėjau, kad visas triūsas ir darbo įgūdžiai kyla iš žmogaus pavydo artimui. Tai irgi migla ir vėjų vaikymasis!

⁵ Kvailasis sudeda rankas

ir minta savo kūnu^[i1].

⁶ Geriau viena sauja su poilsiu,

negu dvi saujos su triūsu

ir vėjų vaikymusi!

⁷ Mačiau ir kitą pavyzdį miglos po saule ­ ⁸ vienišą žmogų be jokio bičiulio, be sūnaus ir be brolio. Tačiau visam jo triūsui nėra galo, ir jo akys nepasisotina turtais. „Kam gi triūsiu, ­ klausia jis savęs, ­ atsisakydamas pasitenkinimo?“ Tai irgi migla ir blogas užsiėmimas!

⁹ Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. ¹⁰ Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. ¹¹ Panašiai dviese, miegodami kartu, šildo vienas kitą. O kaip gali vienas miegodamas šiltai jaustis? ¹² Vienišą žmogų lengva įveikti, du gali vienam sėkmingai pasipriešinti. Trilinką virvę nutraukti nelengva.

¹³ Geriau būti jaunuoliu ­ vargšu, bet išmintingu, negu karaliumi ­ senu ir sukvailėjusiu, nebekreipiančiu dėmesio į patarimą. ¹⁴ Juk pirmasis gali net iš kalėjimo išeiti ir tapti karaliumi, tuo tarpu pastarasis, net gimęs karaliumi, gali tapti elgeta. ¹⁵ Stebėjau visus gyvenančius po saule būriuojantis prie jauno įpėdinio, turinčio žengti į karaliaus vietą. ¹⁶ Bet begalinė žmonių daugybė ateityje juo visiškai nesidžiaugs. Tai irgi migla ir vėjų vaikymasis!

¹⁷ Būk apdairus, kai keli koją į Dievo Namus. Geriau eik klausytis, negu atnašauti kvailųjų auką, nes jie nežino, kaip susilaikyti nuo pikta.