¹ Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

² Laikas gimti ir laikas mirti,

laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

³ Laikas žudyti ir laikas gydyti,

laikas griauti ir laikas statyti.

⁴ Laikas verkti ir laikas juoktis,

laikas gedėti ir laikas šokti.

⁵ Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti,

laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.

⁶ Laikas ieškoti ir laikas pamesti,

laikas laikyti ir laikas išmesti.

⁷ Laikas perplėšti ir laikas susiūti,

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

⁸ Laikas mylėti ir laikas nekęsti,

laikas karui ir laikas taikai.

Triūsas ir jo vaisiai

⁹ Tad kokia nauda dirbančiajam iš jo triūso? ¹⁰ Stebėjau užsiėmimus, kuriais užsiimti žmonėms Dievas lėmė. ¹¹ Visa, ką jis daro, tinkama tam laikui. Be to, jis įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro.

¹² Taip suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam ir patirti malonumo savo gyvenime. ¹³ Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana. ¹⁴ Suvokiau, kad visa, ką Dievas daro, išliks amžinai: nieko negalima prie to pridėti, nieko negalima iš to atimti. Taip Dievas veikia, kad žmonės jaustų jam pagarbą. ¹⁵ Tai, kas jau buvo, vyksta dabar; tai, kas dar turi būti, jau seniai yra buvę. Dievas pasirūpina tuo, kas reikalauja jo dėmesio.

¹⁶ Be to, mačiau po saule, kad vietoj teisingumo buvo nedorybė ir vietoj teisumo buvo nedorybė. ¹⁷ Širdyje sau tariau: „Ir teisuolį, ir nedorėlį teis Dievas, nes kiekvienam reikalui ir kiekvienam įvykiui skirtas laikas.“ ¹⁸ Tada apie žmones širdyje sau tariau: „Tai Dievas juos ištirs ir parodys, kad viduje jie tik gyvuliai.“ ¹⁹ Juk žmonių ir gyvulių likimas yra toks pat. Ir vieni, ir kiti miršta, nes turi tą patį gyvybės alsavimą. Žmogus nepranoksta gyvulio, nes visa tai migla. ²⁰ Abu eina į tą pačią vietą, abu yra iš dulkių, ir abu į dulkes sugrįžta. ²¹ Kas žino, ar žmogaus gyvybės alsavimas kyla aukštyn, ar gyvulio gyvybės alsavimas leidžiasi žemyn, į žemę? ²² Tad suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip rasti pasitenkinimo savo užsiėmime, nes tai jo dalia. Kas įgalins jį pamatyti, kas bus po jo?