¹ Anksti rytą aukštieji kunigai su seniūnais ir Rašto aiškintojais bei visa teismo taryba, padarę sprendimą, surakintą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui. ² O Pilotas paklausė jį: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pasakei.“

³ Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė. ⁴ Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina.“ ⁵ Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi. ⁶ Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. ⁷ Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų. ⁸ Susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo. ⁹ Pilotas prabilo: „Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?“ ¹⁰ Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį buvo įskundę iš pavydo. ¹¹ Tačiau aukštieji kunigai sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą. ¹² Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: „O ką man daryti su žydų karaliumi?“ ¹³ Tie ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį!“ ¹⁴ Pilotas dar klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs?“ Tuomet jie pradėjo dar garsiau rėkti: „Ant kryžiaus jį!“ ¹⁵ Norėdamas įsiteikti miniai Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.

Patyčios ir nukryžiavimas

¹⁶ Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. ¹⁷ Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką ¹⁸ ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“ ¹⁹ Jie daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį. ²⁰ Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.

Tuomet jie išvedė Jėzų nukryžiuoti. ²¹ Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį ­ Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą ­ panėšėti jo kryžių. ²² Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Ka´ukolės vieta“. ²³ Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė. ²⁴ Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti. ²⁵ Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo. ²⁶ Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius.“ ²⁷ Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną iš dešinės, kitą iš kairės.^[i1]

²⁹ Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas ją atstatai. ³⁰ Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“ ³¹ Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. ³² Mesijas, Izraelio karalius, tegu dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume.“ Jį plūdo ir kartu nukryžiuotieji.

Jėzaus mirtis

³³ Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. ³⁴ Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji, lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! ³⁵ Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo.“ ³⁶ Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno, užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti.“ ³⁷ Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.^[i2]

³⁸ Tuo metu šventovės uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios. ³⁹ Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“

⁴⁰ Ten buvo moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalena, Marija ­ Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina ­ ir Salomė. ⁴¹ Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos jį lydėjo ir jam tarnavo. Taip pat ten buvo daug kitų, kartu su juo atvykusių į Jeruzalę.

Laidojimas

⁴² Jau vakarui atėjus (kadangi buvo Pasirengimas arba šabo išvakarės) , ⁴³ atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. ⁴⁴ Pilotas nustebo: argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs. ⁴⁵ Patyręs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną. ⁴⁶ Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu. ⁴⁷ Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur jis buvo palaidotas.