¹ Iš tikrųjų tomis dienomis ir tuo metu, kai sugrąžinsiu Judo ir Jeruzalės belaisvius, ² surinksiu visas tautas, nuvesiu jas žemyn į Juozapato^[i1] slėnį ir stosiu su jais į teismą dėl Izraelio, mano paveldo ir tautos, kurią jos išsklaidė tarp tautų. Jos pasidalijo tarpusavyje mano kraštą, ³ traukė burtus dėl mano tautos, mainė berniukus į kekšes, už vyną pardavinėjo mergaites girtauti.

⁴ Kas jūs esate man, Tyre ir Sidone, ir visos Filistijos sritys? Nejau jūs norite man atkeršyti už ką nors? Jei norite atkeršyti, aš greitai ir skubiai vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų. ⁵ Jūs pagrobėte mano sidabrą ir auksą, nusigabenote mano brangiuosius turtus į savo šventyklas. ⁶ Jūs pardavėte Judo ir Jeruzalės žmones graikams, kad nutolintumėte nuo jų krašto. ⁷ Tikėkite manimi, išjudinsiu juos, kad paliktų vietas, į kurias buvote juos pardavę, ir vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų. ⁸ Parduosiu jūsų sūnus ir dukteris Judo žmonėms į rankas, o jie parduos juos šebiečiams, tolimajai tautai, ­ taip sako VIEŠPATS.

⁹ Paskelbkite tai tautoms:

renkitės karui,

išjudinkite galiūnus!

Tesirenka visi kariai

ir težygiuoja!

¹⁰ Perkalkite savo arklus į kalavijus,

o geneklius^[i2] ­ į ietis.

Net silpnuolis tesako: „Esu galiūnas!“

¹¹ Skubiai ateikite,

visos aplinkinės tautos,

susirinkite ten.

Atvesk žemyn savo galiūnus^[i3], VIEŠPATIE!

¹² Tepakyla tautos

ir teateina į Juozapato slėnį,

nes aš ten sėdėsiu

ir teisiu visas aplinkines tautas.

¹³ Paleiskite į darbą pjautuvą,

nes pjūtis prinokusi;

eikite ir trypkite,

nes vyno spaudykla pilna.

Kubilai liesis per kraštus,

nes jų nedorumas didelis.

¹⁴ Minių minios

Nuosprendžio slėnyje,

nes VIEŠPATIES diena jau arti

Nuosprendžio slėnyje!

¹⁵ Aptemsta saulė ir mėnulis,

žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.

¹⁶ Iš Siono VIEŠPATS sugriaudžia,

iš Jeruzalės pakelia balsą,

ir dreba dangūs ir žemė.

Bet VIEŠPATS ­ savo tautos prieglauda,

izraelitų tvirtovė.

¹⁷ Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS,

jūsų Dievas,

gyvenantis Sione, savo šventajame kalne.

Jeruzalė taps šventa,

ir svetimieji niekada daugiau per ją nebeis.

¹⁸ Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu,

kalvos sruvens pienu,

o visomis Judo upių vagomis tekės vanduo.

Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES Namų

ir palaistys Šitimų slėnį.

¹⁹ Egiptas taps tyrlaukiais,

o Edomas virs apleista dykyne

dėl Judo žmonėms padaryto smurto,

praliejant nekaltą kraują visame jo krašte.

²⁰ Bet Judas bus gyvenamas per amžius,

o Jeruzalė ­ per kartų kartas.

²¹ Atkeršysiu už jų kraują,

nepagailėsiu kaltųjų,

nes VIEŠPATS gyvena Sione.“