¹ „Džiaukis, bevaike, niekada negimdžiusi!

Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi!

Juk pamestoji turi daugiau vaikų,

negu turinti vyrą“, ­ sako VIEŠPATS.

² Paplatink savo palapinės aikštę,

ištempk savo pastogės dangas nešykštėdama,

pailgink palapinės virves ir tvirtai įkalk kuolus!

³ Tu plėsiesi į dešinę ir į kairę,

tavo palikuonys užvaldys tautas

ir įsikurs apleistuose miestuose.

⁴ Nebijok, nebūsi sugėdinta!

Nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę!

Savo jaunystės gėdą pamirši

ir nebeprisiminsi daugiau našlystės negarbės,

⁵ nes tavo vyras ­ tavo Kūrėjas,

Galybių VIEŠPATS ­ jo vardas.

Tavo Atpirkėjas ­ Izraelio Šventasis,

jis vardu visos žemės Dievas.

⁶ VIEŠPATS šaukia tave atgal

kaip nelaimingą ir pamestą žmoną.

„Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną!“ ­

sako tavo Dievas.

⁷ „Trumpą valandėlę palikau tave,

bet su didele meile vėl pasiimsiu.

⁸ Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą,

bet amžina meile tavęs pagailėjau“, ­

sako VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas.

⁹ „Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis:

kaip tuomet prisiekiau,

jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės,

taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti

ir tau nepriekaištauti.

¹⁰ Nors kalnai imtų kilnotis

ir kalvos ­ svirduliuoti,

mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks,

mano ramybės sandora nesusvyruos“, ­ sako VIEŠPATS,

kuris tavęs pagailėjo.

¹¹ „Nelaimingoji, audros nukamuotoji, netekusioji paguodos!

Štai sutvirtinsiu tavo akmenis geriausiomis kalkėmis,

ir tavo pamatus apdaigstysiu safyrais.

¹² Pastatysiu tau bokštus iš rubinų,

vartus ­ iš ugnimi žėrinčių akmenų,

o sienas ­ iš brangakmenių.

¹³ Visi tavo sūnūs bus VIEŠPATIES mokomi;

tavo vaikai mėgausis didžia gerove.

¹⁴ Tu būsi pagrįsta teisumu,

toli nuo priespaudos ­ jos nebereikės bijoti,

toli nuo pražūties ­ ji prie tavęs nesiartins.

¹⁵ Jei kas nors tave pultų,

jam nepavyks, nes jis tai darys be mano valios;

kas puls tave, tas kris kovoje su tavimi.

¹⁶ Žiūrėk! Aš sukūriau kalvį,

kuris įpučia anglyse ugnį

ir nusikala įrankį, tinkamą darbui.

Aš sukūriau ir niokotoją,

kuriam skirta naikinti.

¹⁷ Joks ginklas, nukaltas tau pulti,

neatneš sėkmės;

liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme,

tu nugalėsi.

Toks yra VIEŠPATIES tarnų paveldas,

ir mano rankoje ­ jų pergalė“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.