¹ Viešpats, Galybių DIEVAS, atims

Jeruzalei ir Judui paramą ir paspirtį,

visas maisto ir vandens atsargas,

² karžygį ir karį,

teisėją ir pranašą,

žynį ir seniūną,

³ penkiasdešimtuko vadą ir didžiūną,

patarėją, įgudusį amatininką ir išmanų raganių.

⁴ Berniūkščius duosiu jiems valdovais,

viešpataus savavalė užgaida.

⁵ Žmonės engs vieni kitus,

kiekvienas skriaus savo artimą,

paaugliai bus įžūlūs su seneliais,

niekšai ­ su garbingais asmenimis.

⁶ Jeigu kas nors ir stvertų brolį

savo tėvo namuose, sakydamas:

„Tu turi drabužių! Būk mūsų valdovas,

tebūna šie griuvėsiai tavo rankose!“ ­

⁷ tą pačią dieną anas ginsis sakydamas:

„Netvarstysiu žaizdų!

Mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių.

Nepadarysite manęs tautos valdovu!“

⁸ Jeruzalė klumpa,

ir Judas krinta,

nes savo žodžiais ir darbais

jie užgauna VIEŠPATĮ,

nepaiso jo šlovingo Artumo.

⁹ Pats jų pasipūtimas juos pasmerkia,

jie didžiuojasi savo nuodėmėmis kaip Sodoma

ir neslepia jų.

Vargas jiems!

Jie patys užsitraukia nelaimę.

¹⁰ Laimingi teisieji,

nes jiems bus gerai;

jie maitinsis savo darbų vaisiais.

¹¹ Vargas nedorėliui,

nes jam visiškai nesiseks;

pagal jo rankų darbus jam bus atmokėta.

¹² Mano tauta! Vaikai ją niokoja,

moterys ją valdo!

O mano tauta, vadai tave suvedžioja,

sunaikindami takus, kuriais turėtum žengti.

¹³ VIEŠPATS pakyla vesti bylos,

stojasi teisti savo tautos.

¹⁴ VIEŠPATS ateis ir apkaltins

savo tautos seniūnus ir vadus:

„Tai jūs prarijote vynuogynus;

tai, ką pavogėte iš varguolių, tebėra jūsų namuose.

¹⁵ Kaip jūs drįstate niokoti mano tautą,

šerti vargšams per veidus?“ ­

tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

¹⁶ VIEŠPATS sako:

„Kadangi Siono dukterys

tokios išdidžios

ir vaikšto ištempusios kaklus,

vylingai žvilgčiodamos akimis,

kojomis žvangindamos apavo papuošalus

ir meilindamosi kiekvienu žingsniu,

¹⁷ Viešpats padengs Siono dukterų

viršugalvius šašais,

VIEŠPATS apnuogins jų galvas.^[i1]“

¹⁸ Tą dieną VIEŠPATS atims puošmenas: kojų papuošalus, plaukų tinklelius, mėnulėlius, ¹⁹ auskarus, apyrankes, šydus, ²⁰ kepuraites, rankogalius, juostas, kvepalines, talismanus, ²¹ žiedus, nosies grandinėles, ²² išeiginius drabužius, apsiaustus, skaras, rankinukus, ²³ skraistes, lino liemenes, turbanus ir skepetas.

²⁴ Vietoj kvepalų ­ pelėsiai,

vietoj prijuostės ­ virvė,

vietoj šukuosenos ­ plikė,

vietoj išeiginių drabužių ­ maišas.

Gėda vietoj grožio!

²⁵ Tavo vyrai kris nuo kalavijo,

karžygiai kris mūšyje.

²⁶ Aimanuos ir liūdės tavo vartai,

nuniokota tu sėdėsi ant žemės.