¹ O tu, mūsų Dieve, esi geras ir ištikimas,

kantrus ir gailestingas visų Valdovas.

² Net nusidėdami mes liekame tavo,

nes pripažįstame tavo galybę.

Bet nenusidėsime, žinodami,

kad priklausome tau.

³ Tavo pažinimas veda į tobulą teisumą,

o tavo galybės pripažinimas ­ nemarumo šaknis.

⁴ Mūsų nesugundė nei žmonių vaizduotės kūryba,

nei bevaisis tapytojų triūsu

įvairiomis spalvomis nutapytas pavidalas,

⁵ kurio išvaizda žadina kvailų žmonių ilgesį

trokšti vien to paveikslo be gyvybės ir alsavimo.

⁶ Blogio mylėtojai ir tokios vilties verti žmonės yra tie,

kurie juos daro,

jų ilgisi

ar juos garbina.

⁷ Juk iš tikrųjų puodžius,

kruopščiai išminkęs minkštą šlyną,

iš jo nulipdo mums visokių indų.

Iš to paties molio jis lipdo indus,

tarnaujančius kilniam vartojimui, ir tokius,

kurie skiriami priešingam tikslui;

visus juos lipdo panašiai.

O kam kuris skirtas,

nusprendžia pats puodžius.

⁸ Veltui įdėdamas triūsą, iš tokio pat molio

jis nulipdo tariamą dievą,

nors pats taip neseniai buvo padarytas iš žemės

ir netrukus, atėjus laikui sugrąžinti

jam paskolintą gyvastį,

turės eiti ten, iš kur buvo paimtas.

⁹ Užuot mąstęs apie neišvengiamą mirtį

ir gyvenimo trumpumą,

jis stengiasi pralenkti auksakalius

ir sidabrakalius, pamėgdžioja varkalius

ir didžiuojasi lipdydamas netikrus dievus.

¹⁰ Jo širdis ­ tik pelenai,

jo viltis niekingesnė už dulkes,

o jo gyvenimas niekingesnis už molį,

¹¹ nes jis nepažino to, kuris jį padarė,

įkvėpė jam veiklią sielą

ir davė jam gyvybės alsavimą.

¹² Jo akimis, mūsų gyvenimas ­ žaidimas,

o mūsų buvimas ­ pelningas prekymetis.

Jis sako: „Reikia pelnytis iš visko,

net iš blogio.“

¹³ Tas žmogus geriau už visus žino, kad nusideda,

lipdydamas iš tos pačios žemės šlyno

ne tik dužlius puodus, bet ir stabus.

¹⁴ Bet visų kvailiausi, skurdesni už aklus kūdikius

yra tavo tautos priešai ir engėjai.

¹⁵ Juk jie laikė dievais visų tautų stabus,

nors šie negali regėti savo akimis

nei kvėpuoti nosimi,

nei girdėti ausimis,

nei lytėti rankų pirštais

ir vaikščioti kojomis,

¹⁶ nes juos padarė žmogus,

juos nulipdė tas, kuriam dvasia tik paskolinta,

o joks žmogus negali nulipdyti į save panašaus dievo.

¹⁷ Mirtingasis savo nežabotomis rankomis

gali padaryti tik negyvą daiktą.

Jis vertingesnis už daiktus, kuriuos garbina,

nes turi gyvastį, o stabai jos niekada neturėjo.

¹⁸ O dar jie garbina šlykščiausius gyvulius,

iš jų žvėriškumo sprendžiant,

už visus kitus blogesnius,

¹⁹ neturinčius tokios gražios išvaizdos, kaip tie gyvūnai, kurie galėtų žmogui teikti malonumo,

Dievo atmestus ir nepalaimintus.