Hbr 5 | 1 Juk kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes. 2 Jis sugeba užjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo 3 ir dėl jo turi atnašauti aukas tiek už tautos nuodėmes, tiek ir už savo. 4 Ir niekas pats nepasiima tos garbės, vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas kaip Aaronas. 5 Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau. 6 Kitoje vietoje jis sako: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu. 7 Savo žemiško gyvenimo[i1] dienomis, garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, jis siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės. 8 Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo 9 ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi, 10 Dievo pavadintas vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu. Krikščioniškas brandumas 11 Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, ir sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. 12 Ir nors, žiūrint laiko jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimus. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. 13 Juk kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis. 14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga. |