¹ Pranašo Habakuko malda. Pagal raudos melodiją.

² VIEŠPATIE, girdėjau apie tavo gyrių;

esu apstulbęs, VIEŠPATIE, nuo tavo darbų.

Atnaujink juos mūsų laikais,

padaryk juos žinomus mūsų laikais!

Būk gailestingas net kai pyksti!

³ Dievas atėjo iš Temano,

Šventasis iš Parano kalno. Sela^[i1].

Jo Garbė padengė dangų,

ir žemė buvo sklidina jo garbės.

⁴ Žėrėjimas kaip saulės;

du spinduliai švyti iš jo rankos,

iš ten, kur slypi jo galybė.

⁵ Maras žygiavo pirma jo,

o mirtis sekė įkandin.

⁶ Sustodamas jis supurtė žemę,

pažvelgdamas sudrebino tautas.

Amžinieji kalnai skeldėjo,

palei jo senuosius kelius

įdubo pirmykštės kalvos.

⁷ Mačiau nelaimės užpultas Kušano palapines,

virpančias Midjano krašto palapinių dangas.

⁸ Argi tu įširdai ant upių, VIEŠPATIE?

Nejau tu įniršai ant upių

ir įtūžai ant jūros,

kai valdei savo žirgus,

pergalingus karo vežimus?

⁹ Švytravai iš dėklo ištrauktu lanku,

ir tavo žodžio prisotintos buvo strėlės. Sela.

Tu upėmis vagojai žemę.

¹⁰ Kalnai, matydami tave, drebėjo;

pratrūko liūtis,

suriaumojo jūrų bedugnė.

Saulė iškėlė aukštai savo rankas,

¹¹ mėnulis sustojo savo didingoje buveinėje

nuo tavo greitųjų strėlių šviesos,

nuo tavo žaibuojančios ieties spindesio.

¹² Įniršęs žengei per žemę,

įpykęs sutrypei tautas.

¹³ Išėjai gelbėti savo tautos,

gelbėti savo pateptojo.

Sutriuškinai nedorųjų namų galvą,

apnuogindamas juos nuo pamatų ligi stogo. Sela.

¹⁴ Pervėrei jo paties strėlėmis

jo karių galvas,

kai jie ėjo kaip viesulas mūsų išblaškyti,

džiūgavo, kad galės praryti

besislapstančius vargšus.

¹⁵ Savo žirgais ištrypei jūrą,

išjudindamas galingus vandenis.

¹⁶ Girdžiu ir drebu visu kūnu;

išgirdus balsą, virpa mano lūpos.

Suguro mano kaulai,

netvirti tapo mano žingsniai.

Vis dėlto ramiai laukiu dienos,

kuri atneš nelaimę

mus puolančiai tautai.

¹⁷ Nors figmedis nežydėtų

ir nebūtų vaisių ant vynmedžių,

nors alyvmedis neneštų derliaus

ir laukai neduotų maisto,

nors avių kaimenė dingtų iš avidės,

o galvijų banda ­ iš tvarto,

¹⁸ aš džiaugsiuosi VIEŠPATYJE,

džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano.

¹⁹ Mano stiprybė ­ VIEŠPATS Dievas;

jis daro mano kojas kaip stirnų

ir įgalina mane žengti aukštumomis.

Choro vadovui. Su styginiais instrumentais.