¹ Ir jis man tarė: „Žmogau^[i1], stokis ant kojų, ir aš kalbėsiu su tavimi!“ ² Jam kalbant, dvasia įėjo į mane ir pastatė ant kojų. Aš klausiausi to, kuris man kalbėjo. ³ Jis sakė man: „Žmogau, siunčiu tave pas Izraelio vaikus, pas maištaujančias tautas, kurios sukilo prieš mane. Jie ir jų tėvai maištavo prieš mane iki pat šios dienos. ⁴ Palikuonys, pas kuriuos tave siunčiu, yra įžūlūs ir kietaširdžiai. Bet tu jiems sakysi: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.’ ⁵ Klausys jie ar atsisakys klausyti, nes tai maištingi namai, tegu sužino, kad tarp jų buvo pranašas.

⁶ O tu, žmogau, nebijok jų,

nebijok nė jų žodžių,

nors tave suptų dilgėlės ir erškėčiai

ir sėdėtum ant skorpionų.

Dėl jų žodžių neturėk baimės,

dėl jų veidų nenustok drąsos,

nes tai maištingi namai.

⁷ Tu turi perduoti jiems mano žodžius, ar jie klauso, ar atsisako klausyti, nes tai maištingi namai.

⁸ O tu, žmogau, klausykis, ką aš tau kalbu, ir nebūk maištingas kaip maištingieji namai. Atverk savo burną ir suvalgyk, ką duodu.“ ⁹ Aš pažvelgiau: priešais mane ištiesta ranka laikė prirašytą ritinį. ¹⁰ Jis išvyniojo jį prieš mane: ritinys buvo prirašytas iš abiejų pusių. Jame buvo surašytos raudos, aimanos ir dejonės.