¹ Atvykęs į provinciją, Festas po trijų dienų nukeliavo iš Cezarėjos į Jeruzalę. ² Ten į jį kreipėsi aukštieji kunigai ir žydų didikai, kaltindami Paulių ³ ir prašydami malonės jį atsiųsti į Jeruzalę, klastingai galvodami kelyje nužudyti. ⁴ Festas atsakė, jog Paulius turįs būti saugomas Cezarėjoje, be to, jis pats ketinąs netrukus ten grįžti. ⁵ „Tegul jūsų įgaliotiniai, ­ tęsė jis, ­ keliauja kartu ir, jei tas vyras nusikaltęs, jį skundžia.“

⁶ Pabuvęs tarp jų ne daugiau kaip aštuonias ar dešimt dienų, jis sugrįžo į Cezarėją. Kitą dieną, atsisėdęs į teismo krasę, liepė atvesti Paulių. ⁷ Vos tik pasirodžiusį apspito jį iš Jeruzalės atvykę žydai, mėgindami primesti aibę sunkių kaltinimų, tačiau neįstengė jų įrodyti. ⁸ Paulius gynėsi: „Aš nieku nenusikaltęs nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei ciesoriui.“

⁹ Norėdamas parodyti palankumą žydams, Festas paklausė Paulių: „Ar nori keliauti į Jeruzalę ir ten būti mano teisiamas už šiuos dalykus?“ ¹⁰ Paulius atsakė: „Aš stoviu prieš ciesoriaus teismą ir ten privalau būti teisiamas. Aš nepadariau žydams skriaudos, kaip tu pats puikiai žinai. ¹¹ Jei esu nusikaltęs ir padaręs ką nors verta mirties, tai neatsisakau mirti. Bet jeigu jų metami kaltinimai nepagrįsti, niekas neturi jiems manęs išduoti. Aš šaukiuosi ciesoriaus!“ ¹² Tuomet Festas, pasitaręs su savo taryba, paskelbė: „Šaukeisi ciesoriaus ­ eisi pas ciesorių.“

Agripa ir Berenikė aplanko Paulių

¹³ Praslinkus kelioms dienoms, karalius Agripa ir Berenikė apsilankė Cezarėjoje Festo pasveikinti. ¹⁴ Viešnagei užtrukus, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo: „Feliksas paliko man tokį kalinį. ¹⁵ Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji žydų kunigai ir seniūnai apsilankė pas mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti. ¹⁶ Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaitinamajam galimybės stoti savo kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų. ¹⁷ Jiems čionai atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą žmogų. ¹⁸ Skundėjai nesugebėjo įrodyti jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis. ¹⁹ Jie vien ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo tikėjimo klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą. ²⁰ Dvejodamas, kaip išspręsti tokius klausimus, aš paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir tenai būti teisiamas. ²¹ Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augusto^[i1] žiniai. Todėl aš įsakiau jį toliau kalinti, kol išsiųsiu pas ciesorių.“ ²² Agripa tarė Festui: „Aš ir pats norėčiau pasiklausyti to žmogaus.“ Anas sutiko: „Galėsi rytoj pasiklausyti.“

²³ Rytojaus dieną Agripa ir Berenikė atėjo su didele iškilme. Jie įžengė į salę kartu su tribūnais ir miesto didžiūnais. Festas liepė įvesti Paulių. ²⁴ Festas prabilo: „Karaliau Agripa ir svečiai! Jūs matote žmogų, dėl kurio visa gausybė žydų kreipėsi į mane Jeruzalėje ir čia, šaukdami, kad jo negalima palikti gyvo. ²⁵ Bet aš nustačiau, kad jis nėra padaręs nieko, kas būtų baustina mirtimi. Jam šaukiantis Augusto, nusprendžiau jį ten pasiųsti, ²⁶ tačiau nežinau nieko tikra, ką turėčiau parašyti valdovui. Todėl aš iškviečiau jį jūsų akivaizdon, ypač tavo, karaliau Agripa, kad, jį apklausęs, žinočiau, ką turiu parašyti. ²⁷ Mat, man rodos, neprotinga siųsti kalinį, nenurodant kaltinimo.“